19 straipsnių
Stambūs rieduliai mūsų krašte žinomi nuo seno. Pagonybės laikais ir vėliau šalia ar ant jų atnašautos aukos, apie juos iš kartos į kartą pasakojami kvapą gniaužiantys padavimai ir legendos. Šiandien sudarytos galimybės kai kuriuos rastus itin didelius akmenis apžiūrėti visiems smalsuoliams, o daugel...
Geriamojo vandens ištekliai yra bene didžiausias kiekvienos valstybės turtas, todėl svarbu stebėti jų kiekį ir kokybę. Kad būtų lengviau tai daryti, Lietuvos geologijos tarnyba inicijavo pirmojo šalyje Lietuvos požeminio vandens hidrologeologinio atlaso sudarymą. Jame pateikiama šalies požeminio van...
Gedimino kalno tvarkymui iš viso skirti 9 milijonai eurų. Jų turėtų pakakti šiaurės vakariniam ir pietrytiniam šlaitui sutvarkyti. Artimiausias tikslas – tinkamai pasiruošti žiemai, uždengti stogą kalno viršuje ir nusausinti atsivėrusius plikus kalno šlaitus. Apie kritinę Gedimino kalno būklę laidoj...
Situacija Gedimino kalne prastėja – nuošliaužų grėsmė yra įžvelgiama visame kalno perimetre.
Paskutinius kelis metus Lietuvoje smegduobės veriasi ne tik „įprastose“ vietose Biržų ir Pasvalio rajone, bet ir miestuose: Vilniuje, Kaune. Be to, specialistai sako, kad smegduobių daugėja. Kodėl ir ką tai turi bendro su aukso kasyklomis, kurių neturime?
Smėlis ir žvyras – plačiausiai paplitusios naudingosios iškasenos Lietuvoje. Taip pat ir labai reikalingos: iš jų pagaminta produkcija naudojama kelių tiesimui, remontui, aplinkos tvarkymo darbams, kaip inertinis užpildas betono gamybai, statybos darbams. Tačiau dažnai smėlis ar žvyras kasamas nepas...
Statantiems namą gali praversti Lietuvos geologijos tarnybos turimi duomenys: internetu galima sužinoti, kur slypi vandeningas sluoksnis, reikalingas šuliniui įrengti, kur galima gręžti norint įrengti šilumos siurblius.
Norvegijos spauda pranešė apie Švedijos bendrovės „Tethys Oil" rastą naftą Lietuvoje, Raseinių rajone.
Vanduo – gyvybės šaltinis. Tačiau ar visada? Kai kurie specialistai tikina, kad ne visas vanduo yra visada tinkamas vartoti, mat jame esą puikiai veši bakterijos. Šių žmonių kritikos strėlės sminga į didžiuosius 19 litrų vandens butelius, statomus ant šaldymo/valymo įrenginių. Jais dažniausiai naudo...
Lietuvoje jau šešios įmonės išreiškė norą šalies Vakaruose kasti gintarą. Aplinkos ministerija ruošiasi skelbti konkursą, kurio nugalėtojai galėtų atlikti žvalgybą ir gintaro kasybą.
Lietuvoje nustatyti gausūs vertingo mineralo, glaukonito, plotai, apie tai paskelbė Lietuvos geologijos tarnyba. Iki šiol šalies pramonė šio mineralo nenaudojo, nors potencialus panaudojimo būdas – ne vienas.
Lietuvos žemės gelmėse yra naudingųjų iškasenų, kurios pradžiugintų statybos pramonę. Tyrimų bendrovė „GJ Magma“ Lietuvos mokslų akademijoje antradienį pristatė anhidrito gavybos galimybes.
Neretai pasigirsta kalbos, kad Lietuva, turėdama naftos išteklių, apčiuopiamos naudos iš to neturi jokios, tačiau Lietuvos geologijos tarnybos direktorius Jonas Satkūnas suskaičiavo milijoninę naudą šalies biudžetui.
Sibire esantis apie 100 km skersmens Popigajaus krateris slepia didžiulius klodus deimantų. Tiesa, jie labai smulkūs ir nejuvelyriniai, todėl Rusija šiuo krateriu deimantų rinkos nesudrebino. Tačiau meteoritų paliktose žemės „žaizdose“ galima rasti ir kitų naudingųjų iškasenų. Ar Lietuvai kosmosas p...
Vis aktyvėjant diskusijoms ir kertantis nuomonėms dėl mūsų žemės gelmėse slypinčių dujų panaudojimo galimybių bei pavojų, Geologijos įmonių asociacija sukvietė žinomiausius Lietuvos geologus į seminarą aptarti bendrą naudingųjų iškasenų gavybos būklę, gavybos plėtros galimybes ir kelius. Kartu tai p...
Degantis vanduo – dažnas „žaliųjų“ pasirenkamas argumentas kovojant prieš skalūnų dujas, tačiau degančio vandens faktas Lietuvoje gali pasitvirtinti dar net nepradėjus skalūnų dujų žvalgybos šalyje.
Lietuvos geologijos tarnyboje antradienio pavakarę pristatytas išsamus leidinys apie Lietuvos gamtos būklę - „Lietuvos gamtinė aplinka: būklė, procesai ir raida“. Tai jau antrasis tokio pobūdžio leidinys, supažindinantis su svarbiausiomis šalies aplinkosaugos problemomis. Leidinys suskirstytas į 10 ...
Lietuvos ežeruose glūdi didžiuliai kiekiai turtų. Tai sapropelis - ežerinės kilmės organinė, bestruktūrė drebučių pavidalo arba smulkiai grūdėta masė. Šią medžiaga galime tręšti dirvas, naudoti gyvulių ir paukščių pašarams, kosmetikoje... Viskas lyg ir būtų gerai, tačiau Lietuvoje šios medžiagos gam...
Lenkija, nuo seno buvusi kalnakasybos šalimi, pastaraisiais metais vis daugiau dėmesio pritraukia skalūnų dujų potencialu. Skaičiuojama, kad būtent Lenkija turi didžiausius šių dujų išteklius visoje Europoje. Kovo 4-5 dienomis Varšuvoje ir Gdanske vyko dviejų dienų konferencija, kurioje lenkų geolog...
