39 straipsnių
Jelena Čelutkienė – garsi kardiologė, profesorė. Ji vadovauja Respublikinės Šiaulių ligoninės Širdies ir kraujagyslių centrui. Ilgą laiką dirbo Santaros klinikų Kardiologijos centre.
J. Čelutkienė medicinos studijas VU baigė 1995 m., šiuo metu priklauso Europos ir Lietuvos kardiologų draugijoms, 2020–2023 m. ėjo Lietuvos kardiologų draugijos prezidentės pareigas, 2016–2020 m. buvo Europos Širdies nepakankamumo asociacijos valdybos narė.
Šią savaitę darbą naujose pareigose pradėjo trys sveikatos apsaugos viceministrės – daugiau nei 30 metų patirtį medicinoje turinti Laimutė Vaidelienė, Vilniaus universiteto (VU) Medicinos fakulteto Klinikinės medicinos instituto profesorė, biomedicinos mokslų daktarė Jelena Čelutkienė ir teisininkė,...
Trečiąja sveikatos apsaugos viceministre taps socialdemokratė Nerija Stasiulienė.
Sveikatos apsaugos viceministrėmis taps Laimutė Vaidelienė ir Jelena Čelutkienė, teigia paskirtoji sveikatos apsaugos ministrė Marija Jakubauskienė.
Pastarąjį dešimtmetį Lietuvos mirtingumo rodikliai gerokai lenkia šalies gimstamumo rodiklius. Kol beveik daugiau nei pusę šalies mirčių sukelia širdies ir kraujagyslių ligos, gydytojai kardiologai pasigenda Vyriausybės reakcijos – jų manymu, situacija nesikeis, kol Lietuvoje nėra vieningos strategi...
Higienos instituto duomenimis, pernai Lietuvoje mirė 42 884 žmonės – tai 4 862 asmenimis mažiau negu 2021 m. dėl COVID-19 pandemijos pabaigos. Nors mirtingumas sumažėjo, pagrindine mirčių priežastimi Lietuvoje išlieka kraujotakos sistemos ligos, rašoma pranešime.
Gegužės 1-ąją Lietuvos gyventojams pristatyta atnaujinta prevencinė širdies ir kraujagyslių ligų programa. Vienas iš pokyčių – suvienodintas programoje galinčių dalyvauti žmonių amžius. Nuo šiol prevencinėje programoje kviečiami dalyvauti kardiovaskulinėmis ligomis nesergantys vyrai ir moterys nuo 4...
Respublikinės Šiaulių ligoninės Širdies ir kraujagyslių centro gydytojai pacientą Mykolą žino ne vienerius metus. Pastarąsias dvi savaites, po kurių skirtas operacinis gydymas, pacientu rūpinosi gydytoja kardiologė Julija Jurgaitytė. Aortos vožtuvo stenoze sergančio paciento gyvybė buvo pakibusi ant...
Vadovauti Respublikinės Šiaulių ligoninės Širdies ir kraujagyslių centrui, kuriame dirbantiems medikams tenka gydyti išskirtinį žmogaus organą – širdį, nelengvas, tačiau įdomus darbas. Prof. Jelena Čelutkienė, gavusi pasiūlymą vadovauti šiam centrui, nusprendė išbandyti savo jėgas administraciniame ...
Laiku gauti teisingą širdies nepakankamumo diagnozę, tada – geriausią šiuo metu prieinamą sveikatos priežiūrą pagal priimtus gydymo standartus, turėti galimybę bendrauti su daugiadisciplinės priežiūros komanda ir dalyvauti sprendimų priėmime visu mano sveikatos priežiūros laikotarpiu – tai tik keli ...
Dislipidemija – padidėjusi cholesterolio koncentracija kraujyje – vienas iš pagrindinių širdies ir kraujagyslių ligų rizikos veiksnių ir per daugelį metų jo niekaip nepavyksta pažaboti – Lietuvoje tik kas dešimtas aukštos kardiovaskulinės rizikos pacientas pasiekia mažo tankio lipoproteinų cholester...
Higienos instituto duomenimis, pernai Lietuvoje mirė 47 746 žmonės – beveik tiek, kiek gyventojų turi Alytaus miestas. Šis mirčių skaičius per metus ūgtelėjo: 2021 m. šalis neteko 4 199 asmenimis daugiau nei 2020-aisiais. Viena tokio gyventojų mirtingumo augimo priežasčių – COVID-19 pandemija, tačia...
Karščiai vargina ir sveikus žmones, tačiau sergantiems lėtinėmis, širdies bei kraujagyslių ligomis aukšta oro temperatūra gali būti pražūtinga. Pasak Lietuvos kardiologų draugijos prezidentės prof. Jelenos Čelutkienės, esant karščio bangoms, paprastai išauga tiek širdies įvykių, tiek ir mirčių nuo j...
Lietuvoje tikimybė numirti nuo širdies ir kraujagyslių ligų yra 4–5 kartus didesnė nei Europos šalių vidurkis. Nuo mirčių gyventojus išgelbėtų optimali rizikos veiksnių – aukšto kraujospūdžio ir didelio cholesterolio kiekio – korekcija, tačiau to pasiekti nepavyksta. Atlikta šalies gydytojų kardiolo...
Išankstiniais Higienos instituto duomenimis, praėjusiais metais mirė 43 547 žmonės – 5 tūkst. daugiau nei užpernai. Nors COVID-19 liga figūruoja tarp keturių pagrindinių mirties priežasčių, kraujotakos sistemos ligos vis dar pirmauja. Pernai jos sudarė 52,7 proc. visų mirties atvejų, o mirtys nuo CO...
Širdys nustoja plakusios ne tik dėl COVID-19 ligos – taip tvirtina kardiologai. Kiek daugiau nei metus visą pasaulį kaustanti pandemija pareikalavo jau daugiau nei 3,2 milijonų gyvybių. O širdies ir kraujagyslių ligos mirtimi kasmet pasaulyje pasibaigia daugiau nei 17 milijonų gyventojų.
Su COVID-19 virusu visame pasaulyje susidūrė jau daugiau nei 145 milijonai žmonių, infekcija pasiglemžė daugiau nei 3 milijonus gyvybių. Nors iš pradžių viena baisiausių ligos komplikacijų laikytas ūminis respiracinis sindromas, dėl kurio sunkiems pacientams prireikia dirbtinės plaučių ventiliacijos...
Praėjusiais metais Lietuvoje fiksuotas didžiausias mirčių skaičius nuo pat 1990 m. Šalyje mirė daugiau nei 43 tūkst. žmonių, o tai 13,3 proc. daugiau nei 2019 m. Nors mirčių perviršis pandemijos laikotarpiu fiksuotas ir kitose Europos šalyse, Eurostato duomenimis, Lietuva ne vieną mėnesį lenkė Europ...
Kraujagysles kemšančio cholesterolio padidėjimas kraujyje yra aiškus signalas rimtai susirūpinti savo sveikata. Nors širdies ir kraujagyslių sistemos ligos Lietuvoje yra vienos dažniausių mirties priežasčių, į cholesterolį mažinančius vaistus vis dar žiūrima nepatikliai. Profesorė Jelena Čelutkienė,...
Sergamumas širdies ir kraujagyslių ligomis Lietuvoje yra vienas didžiausių Europoje, o šie sveikatos negalavimai mūsų šalyje lemia daugiau kaip pusę visų mirčių. Trečia pagal dažnumą kraujotakos sistemos patologija yra širdies nepakankamumas, dėl kurios kasmet į ligoninę patenka apie 35 tūkst. šalie...
Pasaulio sveikatos organizacijos duomenimis, širdies ligos kasmet nusineša 17 mln. gyvybių ir tai sudaro trečdalį visų pasaulio žmonių mirčių. Pagal mirčių nuo širdies ir kraujagyslių ligų skaičių Lietuva užima vieną pirmųjų vietų Europoje. Pagrindinė mirties priežastis – miokardo infarktas. Jo atsi...
