Ar kada nors susimąstėte, kaip dažnai žodžiai, kuriuos tariame, ne tik išreiškia mūsų mintis, bet ir formuoja mūsų vertinimus, nuomonę? Kalba ne tik atspindi mūsų vertybes, nuostatas ir suvokimą apie pasaulį, tačiau taip pat gali tapti raktu, atveriančiu duris į pokyčius.
Jonas Ruškus
13 straipsnių
Dėl įtraukiojo ugdymo sutarti nepavyksta: vieni nerimauja dėl greitų sprendimų, kiti tvirtina – į traukinį jau vėluojame (6)
Prieš Kalėdas Seime buvo pateiktas Švietimo įstatymo pakeitimo projektas, kuriuo siekiama pakeisti 2020 m. Seimo priimtas ir 2024 m. rugsėjo 1 d. įsigaliosiančias Švietimo įstatymo pataisas ir taip apriboti tėvų, auginančių didelių ir labai didelių specialiųjų ugdymosi poreikių turinčius vaikus, lai...
Iš Šiaulių kilęs Jungtinių Tautų atstovas: miestas įgijo neigiamą stigmą, prie kurios prisidėjo ir patys šiauliečiai (43)
Nesvarbu, kad fiziškai žmogus ne Šiauliuose – šis miestas visada širdyje. Tokiai minčiai pritartų ir Kaune reziduojantis Vytauto Didžiojo universiteto profesorius, Jungtinių Tautų žmogaus teisių ekspertas Jonas Ruškus.
Asmenų su negalia socialinę ir ekonominę padėtį, tinkamą jų teisių užtikrinimą COVID-19 krizės akivaizdoje, negalios srityje veikiančių nevyriausybinių organizacijų ir savivaldybių patiriamus iššūkius ir galimybes prezidentas Gitanas Nausėda antradienį aptarė su neįgaliųjų organizacijų ir savivaldyb...
Pastaruoju metu pasaulyje autizmas diagnozuojamas didesniam skaičiui vaikų nei diabetas, vėžys ir AIDS kartu sudėjus. Ši tendencija neaplenkia ir Lietuvos: kiekvienais metais daugėja „lietaus vaikų“, t. y. tokių, kuriems nustatomi autizmo spektro sutrikimai (ASS). Šio raidos sutrikimo priežasčių nie...
Prezidento Gitano Nausėdos patarėjas sako, kad neįgalieji Lietuvoje dar susiduria su daug kliūčių integruojantis į visuomenę.
Lietuvos atstovas profesorius Jonas Ruškus tęs darbus Jungtinių Tautų Neįgaliųjų teisių komitete. Antradienį Niujorke vykstančios Jungtinių Tautų neįgaliųjų teisių konvencijos šalių narių XI konferencijos metu Lietuvos kandidatas perrinktas antrai ketverių metų kadencijai, prasidėsiančiai 2019 m.
Nuostabiai Rio de Žaneire pasirodę Lietuvos parolimpiečiai nudžiugino visą šalį sukeldami nacionalinio pasididžiavimo jausmą, be to, pasigėrėjimą sportininkų valia. Jų pergalė reiškia ne tik varžovų ar savo negalios įveikimą. Parolimpiečių pergalės sujaudina ir įkvepia visus, turinčius arba neturinč...
Lietuva dar nėra ratifikavusi UNESCO – pasaulinės švietimo ir kultūros organizacijos – Konvencijos prieš diskriminaciją švietime. Švietimas mūsų šalyje – labiau prekė nei žmogaus teisė, sako Vytauto Didžiojo universiteto profesorius, Jungtinių Tautų Neįgaliųjų teisių komiteto narys Jonas Ruškus.
Trečiadienį Panevėžio miesto savivaldybėje susirinkusi Panevėžio ir Šiaulių regionų žmonių su negalia bendruomenė forume „Kartu veikime drąsiai“ diskutavo apie aktualiausius biudžeto, būsto pritaikymo ir tarptautinės žmonių su negalia konvencijos klausimus.
Gruodžio 3 d. pasaulyje minima tarptautinė negalią turinčių žmonių diena. Lietuvoje šią dieną lydės visą gruodį vyksiantys regioniniai forumai, per kuriuos politikai ir žmonių su negalia bendruomenių atstovai prie bendro stalo nagrinės jiems aktualiausius klausimus.
Negalią turintys asmenys skirtingais laikais ir įvairiose visuomenėse buvo ir yra vadinami nevienodai. Neįgalumą apibūdinančios sąvokos nuolat keičiasi. XX amžiuje globaliai išaugęs žmogaus teisių supratimas leido suvokti, kaip žeminančiai ir įžeidžiančiai buvo vadinami negalią turintys asmenys.
J. Ruškus: gąsdina Lietuvoje įsigalėjusi tendencija vaikus skirstyti į gabius ir negabius, tai baisi žmonių selekcija (90)
Mane labai gąsdina Lietuvoje įsigalėjusi tendencija vaikus skirstyti į gabius, t. y., tuos, kurie gerai išlaikė egzaminus, ir negabius, kurie nepraėjo tos ribos. Tai yra baisi žmonių selekcija į dvi rūšis. Tiems gabiems garantuojamas valstybės finansavimas, o negabūs, t. y. tie, kurie blogiau išlaik...