Jonas Satkūnas

Pastaruoju metu Estijos geologijos tarnyba vėl pradėjo skirti dėmesio šalies kristaliniame pamate randamų metalų potencialui. Skaičiuojama, kad svarbiausių mineralų vertė gali siekti milijardus.

Po atliktų žvalgymų Kauno rajone esančio Pakarklės miško dalyje užsimota ekspoatuoti karjerą – kasti smėlį ir žvyrą. Tokie verslininkų planai sukėlė ne tik šalia miško gyvenančios bendruomenės, bet ir mokslininkų, politikų, aplinkosaugos aktyvistų pasipiktinimą, mat, šis miškas – itin vertingas, jam...

Kol vienos šalys kasa deimantus, po Lietuvos žeme – taip pat slepiasi tam tikros gėrybės. Ar realu rasti tikrų lietuviškų brangakmenių mūsų šalyje? Apie tai buvo kalbama LNK žiniose.

Įvairios šalies savivaldybės imasi nestandartinių būdų kaip gyvenvietėse, kur nėra centralizuotų tinklų, gyventojus paraginti įsirengti tvarius valymo įrenginius ir įsirengti gręžinius.

Asvejos regioniniame parke aptiktos trys didžiulės požeminio vandens išgraužtos duobės – sufoziniai cirkai.

Nemuno bunoms statyti vietoje viešuosiuose pirkimuose nurodytos medžiagos – gargždo – rangovai naudoja pigesnes uolienas, skelbia lrt.lt.

Geologas Jonas Satkūnas primena, kad neseniai mūsų šalies seisminiam monitoringui sukako 20 metų. Ką tai reiškia mūsų pačių saugumui?

Alantos miestelis Molėtų rajone daugumai žinomas dėl šalia stūksančio didžiulio dvaro komplekso. Restauruoti rūmai su parku – kultūrinių susibūrimų ir renginių vieta.

Tą penktadienį miestas ruošėsi miesto gimtadienio šventei. Po paskutinių maldų, saulei nusileidus, pagrindinę miesto promenadą prie jūros turėjo užplūsti šimtai miesto gyventojų ir svečių. Čia turėjo pasklisti aliejuje kepamos vištienos kvapas, girdėtis vaikų klegesys ir šurmuliuoti prekybininkai, n...

Skaičiuojama, kad po mūsų kojomis slypi 17 žemės gelmių išteklių rūšių. Tačiau ne visi žemės gelmių turtai Lietuvoje yra eksploatuojami. Vienas tokių – žmonių dažnai minimas, tačiau Lietuvoje neišgaunamas, gipsas. Kokie gipso ištekliai slūgso po žeme, ir kodėl jis nėra išgaunamas mūsų šalyje?

Lietuvoje nuo seno tikima gydomosiomis šaltinių galiomis. Buvo manoma, kad tą, kuris atsigers šaltinio vandens, užplūs jėgos ir sveikata, nes šaltinio vanduo yra pats švariausias ir tyriausias. Tačiau ar iš tikrųjų galima gerti šaltinių vandenį? Kaip apskritai susiformavo šaltiniai ir kokių medžiagų...

Kol Gedimino kalnas stovi „papuoštas“ nuošliaužų, ekspertai ir visuomenės veikėjai diskutuoja, kas kaltas dėl susidariusios situacijos. Kai kurie įžvelgia ir Naujamečių fejerverkų daromą neigiamą įtaką.

Šiuos metus prisiminsime ilgai. Juos lydėjo rekordinės liūtys ir jų padaryti nuostoliai: dalis ūkininkų neteko ne tik šių, bet ir kitų metų derliaus, kai kuriems didmiesčių gyventojams dėl poplūdžių gatvėse teko atsisveikinti su savo automobiliais. Daugelį kamuoja klausimas – ko gi tikėtis žiemą? Ar...

Gedimino kalno deformacijos, vertinant dabartinius orų pokyčius, tik stiprės, įspėja Lietuvos geologijos tarnybos vadovas Jonas Satkūnas.

Situacija Gedimino kalne prastėja – nuošliaužų grėsmė yra įžvelgiama visame kalno perimetre.

Atodangos – turistų gerai žinomas gamtos paveldo objektas. Šiandien jos yra – rytoj gali ir nebelikti. Iš kitos pusės, gali bet kada atsirasti ir naujų. Vanduo, lietus, saulė ir vėjas nuolat formavo ir formuos žemės kraštovaizdį. Mums svarbu jį pažinti ir išsaugoti.

Gausus lietus pakenkė ne tik Gedimino, bet ir Trijų Kryžių kalnui – pavasarį čia atsivėręs plyšys ėmė platėti. Pavojinga teritorija šiuo metu aptverta „Stop“ juosta.

Ar teko girdėti, kad Lietuvoje randama vis mažiau akmenų? Riedulius tyrinėjantys mokslininkai sako, kad ši tendencija jaučiama jau kurį laiką. Ir jie turi atsakymą, kodėl taip vyksta. GRYNAS.lt domisi, ką galime padaryti, kad šiuo mūsų gamtos turtu galėtų džiaugtis ir ateities kartos.

Gedimino kalno pietinio šlaito centrinėje dalyje atsirado grunto įtrūkimai. Tai – ženklas, kad šioje vietoje galima nauja nuošliauža.

Paskutinius kelis metus Lietuvoje smegduobės veriasi ne tik „įprastose“ vietose Biržų ir Pasvalio rajone, bet ir miestuose: Vilniuje, Kaune. Be to, specialistai sako, kad smegduobių daugėja. Kodėl ir ką tai turi bendro su aukso kasyklomis, kurių neturime?