Jupiteris

Pirmadienį į pusšeštų metų kelionę pakilo naujausias NASA tyrimų zondas Europa Clipper.

Jupiterio Raudonosios dėmės prigimtis. Didžioji raudonoji dėmė (Great Red Spot, GRS) yra geriausiai žinomas atmosferinis reiškinys Saulės sistemoje. Šiuo metu maždaug Žemės dydį siekiantis tamsus ovalas kybo viršutinėje Jupiterio atmosferos dalyje. Nepaisant ilgalaikių stebėjimų, jo kilmė kol kas nė...

Egzoplanetų įvairovė – tiesiog stulbinanti: planetos būna karštos ir šaltos, didelės ir mažos, uolinės ir dujinės.Visgi kai kurių parametrų kombinacijų pasitaiko nedažnai. Viena jų – karštieji neptūnai: Neptūno dydžio (3-8 Žemės spindulių) ir masės (10-80 Žemės masių) planetos, skriejančios labai ar...

Jupiterio palydovas Europa turi popaviršinį vandenyną. Nuo kosmoso ir mūsų akių jį skiria keliolikos, o gal ir keliasdešimties, kilometrų storio ledo sluoksnis, taigi bent kol kas apie vandenyno savybes galime spręsti tik iš netiesioginių įrodymų. Vienas jų – čiurkšlės, kurios kartais veržiasi pro į...

Jupiterio palydovas Europa po stora ledo pluta turi vandenyną, kuriame vyksta įdomios cheminės reakcijos ir gal net gali egzistuoti gyvybė. Viena iš medžiagų, naudingų gyvybei, yra deguonis – tai labai reaktyvi molekulė, galinti suteikti energijos įvairiems gyviems organizmams.

XIX amžiaus pradžia astronomams pažymėta įdomiu atradimu – nauja planeta Saulės sistemoje. Vos du dešimtmečiai buvo prabėgę nuo tada, kai prie penkių plika akimi matomų planetų dangaus skliaute prisijungė šeštoji – Uranas, taip papildydama Saulės sistemą iki septynių žinomų planetų (įskaitant Žemę).

Socialiniuose tinkluose plinta melaginga informacija apie klimato kaitą ir procesus kitose Saulės sistemos planetose.

Asteroidas Cheironas – vienas iš kentaurų, skrajojančių tarp Jupiterio ir Neptūno orbitų, – pasirodo, neturi žiedų.

Didžiųjų Saulės sistemos planetų – Jupiterio, Saturno, Urano ir Neptūno – atmosferose randama daug metano. Tiesą sakant, tai yra pagrindinė anglies turinti molekulė šiose planetose.

Lapkričio 15 dieną japonų astronomas Kunihiko Suzuki užfiksavo, kaip į Saulės sistemos dujinį milžiną – Jupiterį – rėžėsi didžiulis kosminis objektas.

Šiąnakt danguje laukia gražus sutapimas, kuomet paskutiniąją Mėnulio pilnatį prieš žiemos saulėgrįžą papuoš šalia išsirikiavęs Jupiteris.

Šią savaitę sostinėje, Katedros aikštėje, prie Gedimino paminklo vilnietis fizikas Nail Garejev pastebėjo žavingą sutapimą – žvelgiant tam tikru kampu, danguje, ties Gedimino kalavijo smaigaliu, sužibo Jupiteris ir keturi didžiausi jo palydovai. Netrukus šį tobulą sutapimą fotografijos entuziastas u...

Pagalvoję apie Jupiterį, turbūt iškart įsivaizduojame Didžiąją raudonąją dėmę, o antras į galvą atėjęs planetos bruožas greičiausiai bus šviesios ir tamsios debesų juostos, pakaitomis nusidriekusios aplink planetą. Jau kurį laiką žinome, kad šios juostos gilios – tęsiasi bent kelis tūkstančius kilom...

NASA zondas Lucy, jau dvejus metus skriejantis Jupiterio orbitos link, praeitą savaitę praskrido pro asteroidą Dinkinešę.

Jupiterį tyrinėjantis NASA kosminis zondas „Juno“ užfiksavo šiurpokus, bet meniškai atrodančius „žmogaus veido“ kontūrus. NASA teigia, kad tai – įspūdingas sutapimas prieš Heloviną.

Pusiaujinė sraujymė Jupiteryje. Jupiteris, kaip ir Žemė, turi sluoksniuotą atmosferą, kuri susideda iš „ląstelių“ – cirkuliacijos regionų. Žemėje ląstelės yra šešios – po vieną ašigaliuose, vidurinėse platumose bei apibus pusiaujo; Jupiteryje – 20. Kaip giliai jos siekia, nėra visiškai aišku, nes ne...

Jupiterio palydovas Europa po lediniu paviršiumi turi vandenyną. Žinome, kad jame vyksta įvairūs cheminiai procesai, nes iš apačios jį kaitina palydovo gelmių šiluma bei pasiekia įvairios mineralinės medžiagos. Visgi tikslios vandenyno savybės toli gražu neaiškios.

Jameso Webbo kosminis teleskopas (JWST) Jupiterio palydove Europoje aptiko natūralios kilmės anglies dioksido. Šis atradimas dar labiau padidina tikimybę, jog ten gali egzistuoti gyvybė.

Rugpjūčio pabaigoje į Jupiterį tėškėsi milžiniškas kosminis objektas. Astronomai spėjo įamžinti trumpą, bet itin galingą sprogimo blyksnį.

Galingiausias pasaulyje Jameso Webbo kosminis teleskopas užfiksavo visas keturias milžiniškas mūsų Saulės sistemos planetas – Jupiterį, Saturną, Neptūną ir Uraną. Kai kurie iš jų taip detaliai užfiksuoti pirmą kartą per daugiau nei 30 metų.