Lietuvos muzikos informacijos centras kartu su Vilniaus miesto Šv. Kristoforo kameriniu orkestru išleido kompozitoriaus Vidmanto Bartulio (1954-2020) muzikos albumą „I Like…“, kuriame – keturi ir dažniau, ir rečiau skambantys kūriniai styginių orkestrui ir solistams. V. Bartulis draugų ir kolegų vis...
Jūratė Visockaitė
18 straipsnių
Birželio 9 d., ketvirtadienį, Lietuvos kino centras kviečia į nemokamą restauruoto ir šiuolaikiniams kino ekranams pritaikyto lietuviškos kino klasikos filmo „Suaugusių žmonių žaidimai“ (rež. Ilja Rudas-Gercovskis, Algimantas Kundelis, Marijonas Giedrys, 1968) premjerą. Ji vyks Vilniuje birželio 9 d...
Interviu su teatro ir kino kritike Jūrate Visockaite norėjau parengti seniai. Jūratė neslepia simpatijų vyrų kuriamam menui ir genijaus kultui apskritai, kartais juokais save pavadina maskuliniste, o aš kaip tik vyrais kūrėjais pastaruoju metu bodžiuosi, retai man jų kūriniai įdomūs, aktualūs. Taigi...
Lietuvos nacionalinis operos ir baleto teatras sukvietė scenos meno išsiilgusius žiūrovus į Richardo Strausso operos „Rožės kavalierius” tarptautinę pastatymo premjerą, kuria atidarytas 2021–2022 m. teatro sezonas. Premjeros, anksčiau turėjusios įvykti Briuselio „La Monnaie – De Munt“ ir Bolonijos „...
Restauracija: „Būrys“, 1985; „Sūnus palaidūnas“, 1985; „Nakties paklydėliai“, 1986; „Visi prieš vieną“ 1986; „Vilkolakio pėdsakai“, 1986; „Savaitgalis pragare“, 1987; „Pabudimas“, 1989; „Žuvies diena“, 1990 (1)
Paskutinis LKS vaidybinis filmas, kurį finansavo Maskva, – „Žuvies diena“ Jolitos Skablauskaitės kūrybos motyvais. Ir pirmas mūsų vyrų režisierių bandymas atskleisti šiuolaikinės moters uždarą vidinį pasaulį! Nei daugiau, nei mažiau. Cenzūros barjerai smarkiai siūbavo, pinigų dar buvo (po to jų nebu...
Restauracija: „Tas prakeiktas nuolankumas“, 1970; „Kur iškeliauja pasakos“, 1974; „Atpildo diena“, 1975; „Markizas ir piemenaitė“, 1978; „Velnio sėkla“, 1980; „Arkliavagio duktė“, 1981 (1)
Taigi, dabar ir Antano Vienuolio apsakymus tebeįžiūri, ir jaunutės Nijolės Oželytės vaidmeniu grožiesi – jos betarpiškumas, tikėjimas tuo, ką daro ir sako šią akimirką, buvo ir tebėra unikalus. (Nors filme demonstruojamos erotikos perliukai, manau, sugalvoti tiesiog filmavimo aikštelėje ir yra tikra...
Restauracija: „Žydrasis horizontas“, 1957; „Kalakutai“, 1959; „Adomas nori būti žmogumi“, 1959; „Kanonada“, 1961; „Svetimi“, 1961 (3)
Iš Maskvos po cenzūravimo sugrįžusieji dažnai sakydavo, kad mūsiškiai apsidraudėliai be reikalo tiek daug draudė, anie tą jau seniai praleidžia... Taip pat nūnai krenta į akis dar viena mistifikacija: po karo į tarybines Lietuvos aukštąsias mokyklas (ar tarnybas) nebuvo priimami nepatikimų tėvų vaik...
Restauracija: „Žingsniai naktį“, 1962; „Marš, marš, tra-ta-ta!“, 1964; „Ties riba“, 1973; „Mainai“, 1979; „Rungtynės nuo 9 iki 9“, 1980 (10)
„Mainai“ demonstruoja tuometį dar nedrąsiai miesčionėjantį Vilnių ir vilniečius. Herojų tėvai priklauso skirtingiems lageriams, socialistiniam ir buržuaziniam, – minkštas inteligentas Vytukas iš daktarų ir tarybinių poetų šeimos, vedęs Liną, pamažu klimpsta, paklūsta jos pragmatiškiems užmojams: arg...
O tas painus brolių Alsių dvilypumas – vienas miške, kitas saugume – nūnai gali būti suvoktas filosofiškai, tiesiog šekspyriškai, daug geriau nei prieš 50 metų.
Rūta Oginskaitė naujoje knygoje „Žebriūnas. Nutylėjimai ir paradoksai“ rašo, kad „Mažasis princas“ buvo režisieriaus stalo knyga, svajonė. Vėliau kritika ir patį autorių įtikino, kad svajonės įgyvendinti nepasisekė. Esu priešingos nuomonės – kūrėjo jausmai ir įsitikinimai vis dėlto prasišviečia, pri...
7-asis dešimtmetis lietuvių literatūroje ir mene buvo ir iki šiol (!) tebėra pats atviriausias pokario temai – dramatiškiausiai XX a. Lietuvos istorijoje. Greit išpopuliarėjusį romaną „Laiptai į dangų“ Mykolas Sluckis išleido 1963 m. – taigi rašė jį būdamas vos virš trisdešimties. Jau po poros metų ...
9 dešimtmečio vasaras gerai prisimenu ir manau, kad jos jau nebebuvo tokios minorinės – skyrėsi nuo tų 7–8 dešimtmečių vasarų, kurias pažino ir aprašė R. Granauskas, o vėliau įvaizdino G. Lukšas. Jauna kaimo moteris XX a. pabaigoje buvo jau kitokia, nebegranauskiška – ne iš patriarchalinio vyro vaiz...
Vilniuje ir Kaune nuo 2016 m. vyksta kino festivalis „Pirmoji banga“, kuriame rodomi restauruoti XX a. pr. filmai iš viso pasaulio (nebyliuosius palydi gyva muzika). Publikos festivalyje vis daugiau – senąjį kiną jinai vertina, myli ir regi jame kur kas daugiau nei anuometinis žiūrovas. Nes sugeba a...
Dabar į priekį drauge su Jurga ir jos konkurente bei antrininke davatka Uršule (akt. Regina Varnaitė) prasimuša Pinčiukas. Apsukrus, sentimentalus ir kvailas velniūkštis, kadaise tarnavęs Viešpačiui angelų būryje ir už prasižengimus nublokštas pas žmones, niekieno nemylimas, nežinantis, kas jis toks...
Toje B. Kutavičiaus plokštelėje bus ir muzika A. Aramino filmui „Andrius“ (1980). Įvaizdinti kaip sapnai operiniai rečitatyvai vis permuša Violetos Palčinskaitės limonadinę istorijėlę apie dešimtmečius LTSR piliečius. Kurie nepanašūs į dabartinius, vedžiojamus ar vežiojamus. Nežinia, gerai tai ar bl...
Nūdienių filmų apie nūdieną fone („Kolekcionierė“, „Narcizas“, „Senekos diena“, „Nesamasis laikas“) „Atsiprašau“ blyksteli aukšta praba. Ir dėl meistriškos režisūros, ir dėl įdėtos žinios – žmogaus egzistencinės katastrofos nuojautos, kuri – kaip čia pat ir nupiešiama visai natūraliai prigijusiuose ...
Itin kruopščiai, detaliai pasakojimą rutuliojančius epizodus kartkartėmis pertraukia iš senos paradinės fotografijos atkurtos, paviljone nufilmuotos įklijos (kitaip nepavadinsi) „Darius ir Girėnas skrenda“ – lėktuvo kabinoje murziname dangaus mėlyje... Su mūsų jaunučiais 28-erių R. Sabuliu ir 30-ies...
Kas dabar tie paaugliai aktoriukai? Gabija – profesionali kino aktorė. Ina Rosenaitė – vertėja ir žaidimo „Protų kovos“ pradininkė Lietuvoje, nes į aktorinį jai neleido stoti tėvas aktorius Arnas Rosenas; Lukas Žilys – tragiškai žuvęs; ir šiame, ir kituose filmuose šustriaką vaidinęs Augustas Šaveli...