12 straipsnių
Mūsų bičiuliai kartvelai nuolat priekaištavo, kad mes jų šalį vadiname rusiškai – Gruzija. Tas pavadinimas buvo tiek prigijęs, kad rodėsi net neįmanoma ką nors pakeisti. Tiesą sakant, ir jie Lietuvą vadino rusiškai – Litva. Reikėjo šią sustabarėjusią situaciją pakoreguoti. Ėmėmės iniciatyvos, teikėm...
Ar jums neatrodo keista, kad mes į(si)vertindami, kaip kalbame viešai, matuojame savo kalbą ne savo pačių matais (ar gerai, paveikiai, tiksliai, įdomiai kalbu, ar patiksiu, ar pasieksiu tikslą, ar padarysiu įspūdį, poveikį, ar tiksliai perteiksiu informaciją ir pan.), bet mąstome: ar įtiksiu kalbini...
2015 sausio 1 dieną Lietuva įsivedė euro. Buvo prognozuojama, kad euro pagyvins užsienio prekybą, nebeliks valiutos keitimo išlaidų iš litų į euro ir atvirkščiai. Prisimename televizijos vaizdus, kaip premjeras ir Lietuvos banko vadovas išsiima gurgždančius euro iš bankomato Gedimino prospekte ir ja...
Nueinantys ir ateinantys metai. Pirmuosius minime bloguoju, 2021-uosius sveikiname su palengvėjimo viltimi. Pirmieji atsinešė kovidą, karantinmetį, infodemiją, o dabar gyvename viltimi pandemžodžius išstumti į tolimiausius atminties užkaborius.
Praėjusią savaitę turėjau didelės garbės dalyvauti Vilniaus universiteto Filologijos fakulteto diplomų įteikimo ceremonijoje. Širdis netvėrė džiaugsmu – mano anūkė tapo diplomuota kalbininke! Nuo pat mažens ją domino kalbos klausimai.
1. Akmens ant akmens… Lietuvos Respublikos Seimo plenariniame posėdyje birželio 19 d., svarstant Valstybinės kalbos politikos 2018–2022 m. gaires, Seimo narys Gintaras Steponavičius mojavo prieš kurį laiką išleista knyga „Lietuvių kalbos ideologija“, ją citavo ir pagal tos knygos nuostatas reikalavo...
Teismų sistema – didžiulis mechanizmas, kuriame šiuo metu dirba apie 3 500 darbuotojų. Tam, kad teisingumas būtų vykdomas sklandžiai, teisėjams padeda ir daug nematomo, tačiau gyvybiškai svarbaus darbo atlieka įvairių sričių specialistai. Vieni iš jų – lituanistai, kurių darbas yra neatsiejama teism...
Pernai kalbininkai atmetė daugiau kaip trečdalį sumanytų registruoti įmonių pavadinimų dėl jų neatitikties lietuvių kalbos reikalavimams. Iš jų 11 proc. atmesti dėl to, kad buvo nelietuviški ar dirbtiniai begalūniai, ketvirtadienį rašo „Lietuvos žinios“.
Kalbininkai palaimino anksčiau netinkamais laikytus žodžius anūkas, bintas, bordiūras, domkratas, klynas, malka ir daugybę kitų, o štai parkingo – ne. DELFI domėjosi, kodėl ir kas sprendžia, kokiems žodžiams būti ar nebūti.
Kalbininkai palaimino žodžių anūkas, bintas, bordiūras, domkratas, klynas, malka, anšlagas, skvošas, balius ir daugybės kitų, anksčiau laikytų netinkamais, vartojimą.
Jei mokinių raštingumas kasmet vis mąžta, gal reikėtų supaprastinti lietuvių kalbos taisykles? Kalbininkai į tokią idėją reaguoja su nuostaba – jų tvirtinimu, lietuvių kalbos rašybos principai tikrai nesudėtingi, o skyryba jau palengvinta. Be to, iki šiol visos kartos kalbos taisykles išmokdavo.
„Turime kalbos priežiūros institucijas, kurios veikia, sakyčiau, komandavimo būdu. Tai savo įsitikinimus turintys specialistai, kurie, deja, užmiršta vieną dalyką: kad jų statusas nėra toks pat, kaip, tarkime, gydytojų statusas.
