14 straipsnių
Iki 2021-ųjų vyriausybė yra nusiteikusi stabilizuoti demografinę situaciją bei prognozuoja, kad iki 2030-ųjų vėl tapsime trijų milijonų šalimi. To ketinama pasiekti dėl didesnio gimstamumo, už emigraciją didesnės grįžtamosios migracijos bei ilgesnės gyvenimo trukmės. Tačiau migracijos ekspertas Karo...
Daugiau kaip pusė – 57 proc. Lietuvos gyventojų, bandydami įsidarbinti, yra patyrę diskriminaciją dėl amžiaus.
Nuo gegužės iki spalio viename Vilniaus restoranų be laisvadienių dirbęs, po 13 valandų per parą plušęs Kinijos pilietis išlaisvintas iš nesaugios aplinkos, tačiau čia ir sustota. Pareigūnams pritrūko įrodymų, kad restorane būta prekybos žmonėmis ar išnaudojimo priverstiniam darbui atvejo.
Iš Lietuvos emigruojantys žmonės dažnai patenka į modernią vergystę, kada priverčiami daryti nusikaltimus, yra seksualiai išnaudojami, įsukami į skolas arba įtaisomi priverstiniams darbams. Deja, Lietuva šių tautiečių nenori matyti ir mieliau kalba apie sėkmingus emigrantus, kurių yra tik maža dalis...
Jungtinei Karalyste referendumu apsisprendus ateityje palikti Europos Sąjungą, kyla klausimas: kas laukia darbo imigrantų Didžiojoje Britanijoje, kaip keisis lietuvių padėtis šioje šalyje, ar tai gali paskatinti grįžtamąją migraciją atgal į Lietuvą? Jei taip, kas jų laukia Lietuvoje?
Tautininkų eitynių Kaune dalyvius paerzinti norėjusi ir imigrantus palaikančius plakatus mieste su bendražygiais iškabinusi studentė Viktorija Kolbešnikova atsidūrė teisiamųjų suole – ji apkaltinta viešu raginimu imtis diskriminacinių veiksmų prieš visuomenės grupes bei kurstymo smurtauti prieš jas.
Lietuvoje suprastėjo požiūris į musulmonus ir pabėgėlius, be to, didžioji dauguma Lietuvos gyventojų mano, kad pabėgėliai gali sukelti socialinę netvarką ir taps nusikalstamumo didėjimo šalyje priežastimi.
Imigrantams iš trečiųjų šalių atlyginimai Lietuvoje atrodo adekvatūs, jie imasi darbų, kurių vietiniai dirbti nenori, todėl imigracija iš dalies galėtų spręsti darbo rinkos problemas šalyje.
Nors pasigirdo kalbų, kad lietuvių požiūris į pabėgėlius keičiasi, naujausia apklausa rodo, kad tiesa – visiškai kitokia. Tik kas šeštas lietuvis į pabėgėlių priėmimą reaguoja teigiamai.
Kasmet Lietuvoje daugėja darbo imigrantų, kurie atvyksta į šalį užsidirbti, daugiausia – iš Ukrainos ir Baltarusijos.
Pažadėtus priglausti 300 pabėgėlių Lietuva priimtų nesunkiai, tačiau prakalbus apie tūkstantinius srautus reikėtų esminių migracijos politikos pokyčių, taip pat būtina atsigręžti į žmonių siūlomą pagalbą, sako Etninių tyrimų instituto mokslo darbuotojas Karolis Žibas.
„Pamenu, kai 2005 m. teko pirmąkart grįžti iš Afganistano, pagalvojau – „ačiū Dievui, kad gimiau moterimi Europoje, Lietuvoje“, – LRT TELEVIZIJOS laidoje „Teisė žinoti“ sakė Seimo nacionalinio saugumo komiteto narė konservatorė Rasa Juknevičienė.
Europos Sąjungoje (ES) prasidėjus deryboms dėl pabėgėlių pasidalijimo, Lietuvos prezidentė Dalia Grybauskaitė sako, kad kelių šimtų asmenų priėmimas yra ne tik iššūkis, bet ir galimybė spręsti darbo jėgos trūkumo problemą, tačiau ekspertai pasirengimą integruoti užsieniečius vertina atsargiai.
Nors į Lietuvą sugrįžta daugiau piliečių, emigracijos mastai vis dar dideli. Jei užsieniečiai čia vyktų apsigyventi, o ne dirbti, imigracija galėtų situaciją kiek pataisyti, tačiau Lietuva imigrantams nėra patraukli. Taip LRT.lt tvirtina migracijos specialistai.
