Kartą grožio salone...

Bent kartą kirpykloje apsišovę esame visi. Ne ta šukuosena, per trumpi kirpčiai, konfliktas su kirpėja ar net žaliu atspalviu nudažyti plaukai – ko tik nebūna! Visą rugsėjį pasakojote apie tai ir dabar atėjo laikas išrinkti nugalėtojus.

Jau dvejus metus savo plaukus buvau patikėjusi Monikai, kitaip tariant, Mo. Taip ji pirmąkart, kai atėjau į grožio saloną ir atsisėdau į jos kėdę, man prisistatė: „Vadink mane Mo. Taip trumpiau, ir man patinka. Na, ir aš esu originali kaip tas muziejus.“

Istorija, kuri nutiko man prieš septynerius metus, dar vis yra istorija - favoritė draugų vakarėliuose. Buvo šiltas rugsėjis, vaikams prasidėjo mokslo metai, o su jais – ir nelauktieji tėvų susirinkimai. Tą dieną turėjo įvykti tėvų susirinkimas, o aš užtrukau darbe. Sėdu į automobilį, pažvelgiu į ve...

Esu iš tų moterų, kurios nebijo pokyčių, nebijo eksperimentuoti su plaukais, šukuosena bei plaukų spalvomis, tad visad einu pas kirpėjas be baimės ir pasiryžusi pokyčiams. Bet!

Kadangi turiu sudėtingus plaukus, jie yra garbanoti ir linkę pasipūsti, esu susilaukus tikrai įdomių komentarų iš kirpėjų. Vienas net privertė susimąstyti. Tokie plaukai taip pat buvo priežastis išbandyti kuo daugiau kirpėjų ir atrasti tą vienintelę, kuri priimtų mano plaukus tokius, kokie jie yra, ...

Apsilankymams kirpykloje ir įvairioms priemonėms išleista apie 1000 eurų, o dėl rezultato norisi verkti. Turiu patarimą kitoms, norinčioms tapti blondinėmis.

Po kirpyklos atėjau į parduotuvę. Nusipirkti šampūnų ir kitų priemonių. Prie kasos į mane akis pakėlusi pardavėja nevalingai prunkštelėjo. Nenorėjo įžeisti, bet tikriausiai buvo neįmanoma nesijuokti.

Kiekviena moteris sunkiai įsivaizduoja savo gyvenimą be kirpyklos. Tai labiau susiję net ne su grožiu, o su laiku tik sau. Išėjimas, atsipalaidavimas, moteriškos šnekos prie kavos puodelio, kol tave gražina meistrė... Tokį vaizdą atsimenu nuo vaikystės, dar kai eidavo mama.