kepykla

Saldumynai, tortai ir kiti skanėstai – Mariausz Januszkewic ir jo šeimos kasdienybė. Nemenčinėje įkūrę desertinę „Totti“ jie sėkmingai plėtoja verslą ir pasakoja esantys pasiruošę plėtrai. Kaip tikina, šeima netrukus sostinėje atvers dar vienos parduotuvės duris, o kiek tolėliau planuose – ir plates...

„Mūsų darbas – kepti duoną ir puoselėti senąsias tautos tradicijas“, – taip savo verslą pristato Panevėžio rajono pakraštyje įsikūrusios Radviliškių kaimo kepyklos direktorė ir savininkė Audronė Kisielienė, duonos kepėjus garsinanti per kasmetines duonos šventes.

Alytaus rajone, Miroslavo kaime, Rima Petrašiūnienė turi atidariusi nuosavą kepyklėlę „Pupa“. Buvusiame vyro garaže dabar šeimininkaujanti verslininkė kepa plikytus pyragaičius bei šakočius. Ji tikina daugiausia dirbanti naktimis, tačiau prie tokio gyvenimo ir darbo sako jau pripratusi.

Ketvirtadienio vakarą Kaišiadoryse esančioje kepykloje „Gudobelė“ kilo gaisras. Pranešama, jog nukentėjo darbuotoja.

Italijoje, senovinio Pompėjos miesto vietovėje, aptiktos maždaug 2 000 metų senumo kalėjimo kepyklos liekanos.

Mokęsis užsienyje ir dirbęs aukštos klasės restoranuose, lietuvis konditeris Edvardas Šimkevičius pasuko namo. Šiandien Baisogaloje vyras kepa skaniausius tortus bei gamina desertus. Pasak jo, dirbti samdomą darbą būtų daug lengviau, tačiau turėti savo verslą, kaip priduria, buvusi jo svajonė, o lai...

Jau daugiau nei dešimtmetį Radviliškyje veikia arbatinė kepyklėlė, kurios šeimininkė Tatjana Raizinienė sako niekada neturėjusi minties, kad užsiims maisto gamyba. Jos komandos ruoštą maistą šiandien savo tėvams, likusiems Radviliškyje, užsako ir į užsienį išvykę emigrantai.

„Biržų duonos“ vykdomasis direktorius Andrius Kurganovas teigia, kad vartojimas šiandien mažėja, tačiau jis sako, kad šiais metais, kalbant apie atidaromas naujas parduotuves, jų laukia rekordiniai metai. Vadovas užsimena ir apie svarstymus „eiti" ne tik į kepinių rinką. „Delfi“ su įmonės šeimininku...

24 metus audines auginęs 48 metų Andrius Balandis dabar jau ir kepyklos Dotnuvoje „Miltuotos rankos“ savininkas. „Prieš porą metų jau būta ženklų, kad audinėms bus galas, fermas pardaviau ir nėriau į kitą sritį, kur patirtis buvo minimali – duoną kažkada kepdavo močiutė“, – pamena Andrius.

Šįkart Delfi siūlo nusikelti į Panevėžį, o tiksliau – į prieš penkerius metus duris atvėrusią kavinę „Kapučino kavos ir šimtalapių namai“.

Kai kaunietis Pranciškus Jakubauskas pasistatė savo privatų malūną, jis nė nežinojo, į ką visa tai išaugs. O išaugo į patį tikriausią šeimos verslą, prie kurio vairo šiuo metu stovi Pranciškaus anūkė Julita. Su pašnekovais – verslo pradininku ir dabartine vadove, kalbamės apie tai, iš kur anuomet ki...

Lietuvos ūkininkai sako, kad šie metai nebuvo tokie nuostolingi, kokių buvo galima tikėtis pagal kalbas viešoje erdvėje, tačiau kiek realiai pavyks uždirbti dar nežinia, nes griūna tradicinis verslo modelis, kai didžiausias pelnas buvo derlių sandėliuojant iki pavasario, kai kainos aukščiausios, o n...

Vėriškių bendruomenės moterys Radviliškio rajone, Vėriškių kaime, turi įkūrusios savo kepyklėlę. Čia jos gamina desertus, granolas ir riešutų sviestą. Birutė Mickaitienė pasakoja, kad netrukus dalis produkcijos išvažiuos ir vieną didžiųjų prekybos tinklų, kuris įsikūręs ne tik Baltijos šalyse, bet i...

Didžiausia Elektrėnų saldumynų kepėja Regina Berūkštienė prieš 25 metus savo veiklą pradėjo vieno kambario bute. Išsiplėtus konditerijos verslui, šiandien ji nebetelpa gamybinėse patalpose ir laukia, kol galės įsikurti naujoje vietoje.

Vieną didžiausių duonos kepyklų Lietuvoje „Vilniaus duona“ valdanti Švedijos kepyklų grupė „Lantmannen Unibake“ modernizuos kepyklą Panevėžyje, kartu restruktūrizuodama šviežių kepinių verslą Baltijos šalyse, praneša grupė.

Prienų rajone įsikūrusi duonos ir konditerinių gaminių kepykla „Du medu“ gimė iš ekologiškumo idėjos. Tėvas ir sūnus įmonę įkūrė prieš 13 metų, tačiau gerokai prieš tai – beveik trisdešimt metų – Račickų šeima pradėjo domėtis dar niekam nežinoma ekologija. Šiandien vadovas kepyklą vadina ne verslu, ...

Vilniaus gyventojai ir Lietuvos sostinės svečiai jau daugiau nei dvejus metus turi galimybę ragauti pyragų ir kepalų su baltarusišku koloritu, ir tam jiems nė nereikia kirsti valstybinės sienos.