21 straipsnių
Beveik 800 tūkst. žemės savininkų Lietuvoje šiemet sulaukė kai kuriais atvejais net kelis kartus didesnio mokesčio už žemę. Tai įvyko atlikus naują masinį žemės vertinimą. Ūkininkai susigriebė už galvos. Gera žinia ta, kad, bent jau teoriškai, būdas kaip sumažinti šį mokestį yra.
Lietuvoje skelbimų portaluose ir ūkininkų susibūrimuose vis pakalbama apie ūkių pardavimą. Tėvai sensta, vaikai didmiesčiuose sėkmingai kuria gyvenimą stikliniuose biuruose ir pas karves grįžti nenori. Dešimtmečius kurtam verslui tenka ieškoti pirkėjų.
Dauguma šalies gyventojų turto vertinimą patikėtų tik kvalifikuotam specialistui, parodė „Spinter tyrimų“ atliktas visuomenės nuomonės tyrimas.
Nors teisės aktai numato, kad fizinis ar juridinis asmuo negali nuosavybės teise valdyti daugiau kaip 500 ha žemės, tačiau ūkininkai sako, jog investuotojai rado būdą, kaip apeiti šią nuostatą.
Lietuvoje buvo ne viena ekologinė katastrofa, padariusi gan didelę žalą regionui. Viena iš paskutinių – gaisras padangų gamykloje Alytuje.
Ūkininkai prakalbo apie tai, kad keletą metų iš eilės mažėjant ūkių pelningumui pradėjo kristi ir žemės ūkio paskirties sklypų kaina, nors dar prieš porą metų jie buvo vertinami kaip ypač saugi ir visada pelninga investicija.
Kupiškio raj. parduodamas unikalus objektas – tūkstančio hektarų ūkis, kurio valdos išdėstytos tik keliuose plotuose.
Žemės ūkio ministro gimtajame Trušelių kaime Broniaus Markausko šeima naudojasi sklypais be savininkų leidimo. Tai patvirtino du iš keturių sklypų savininkų.
Žemės ūkio ministerija ir Nacionalinė žemės tarnyba tikina, kad iki metų pabaigos žemės reforma bent jau kaimiškose vietovėse bus baigta.
Kilus skandalui dėl žemės ūkio paskirties žemės pirkimo nepaisant visų ribojimų paaiškėjo, kad kai kurios Žemės ūkio verslo grupės plotus išplėtė keliolika tūkstančių hektarų. Žemės ūkio ministerija pasiryžusi, jei teisėsaugos institucijos ras pažeidimų, kreiptis į teismą dėl tokių sandorių pripažin...
Po pusmečio Lietuvoje turi įsigalioti Būsto direktyva, kuri jau dabar vadinama revoliucine. Siūlomi pakeitimai skirti apsaugoti tiek vartojimo, tiek būsto paskolas imančius žmones, o bankai ir kiti kreditų teikėjai, be kita ko, dabar už klientų pinigus atliekamus darbus finansuotųsi patys. Gresia ir...
Lietuvos prezidentė savo metinėje kalboje prabilo apie tai, ką verslas bando pasakyti daugiau nei dešimtmetį – pasipelnymas iš monopolinių paslaugų yra ne tik pelnymasis iš savo piliečių, bet ir priėjimo prie duomenų ribojimas.
Augant būsto paklausai, turto vertintojai užsivertę darbu. Klientams Vilniuje buto įvertinimo kai kur tenka laukti penkiskart ilgiau nei pernai tokiu metu. Plušėti bendrovėms tenka, nes šiemet būstą, skirtingai nei iki Naujųjų, žmonės esą jau perka daugiausia už skolintus, o ne už savus pinigus.
Didžiųjų Lietuvos miestų merai, siekdami papildyti savivaldybių biudžetus, užsimojo apmokestinti pastatus vaiduoklius, taip pat rinkti mokestį iš bankų, už jų valdomą nekilnojamąjį turtą (NT). Esą dabar didieji miestai praranda apie 30 milijonų litų kasmet.
Šiemet įsigaliojusi nauja žemės mokesčio mokėjimo tvarka žmones piktina ne tik dėl išaugusių mokėtinų sumų, bet ir dėl masinio vertinimo spragų, kurias reikia kamšyti savais pinigais.
Mokėti ar nemokėti? O jei mokėti, tai kiek? Tokie klausimai iškils verslininkams ir gyventojams, kai reikės susimokėti žemės mokestį, rašo „Lietuvos rytas“.
Nekilnojamo turto vystytojų, investuotojų ir pramonininkų atstovai skelbia pavojų – jų įsitikinimu, nuo kitų metų pradžios įsigaliosiantys nauji nekilnojamo turto (NT) ir žemės mokesčio tarifai stabdys investicijas bei smaugs verslininkus.
Paskirtasis premjeras, socialdemokratas Algirdas Butkevičius teigia pagaliau sulaukęs jį tenkinančio kandidato į žemės ūkio ministrus, tačiau neatskleidžia jo pavardės. Politikas sako, kad „darbiečių“ kandidatą pats puikiai pažįsta asmeniškai ir apie jį yra geros nuomonės.
Ekspertai teigia, kad nauji žemės ir nekilnojamojo turto mokesčiai sumažins ir šių objektų vertę, ir investavimo į juos patrauklumą.
Vyriausybė nepritarė Seimo konservatorių siūlymui apleistų pastatų savininkams taikyti didesnį – 3 procentų – nekilnojamojo turto mokestį. Esą nekilnojamojo turto mokestis nėra baudžiamoji priemonė. Kovoti su apleistais pastatais siūloma baudžiant jų savininkus bei taikant kitas įstatymuose numatyta...
