14 straipsnių
Į modernų operos solisto Kipro Petrausko butą tarpukariu premjerų švęsti susirinkdavo kultūrinis Lietuvos elitas. Salone jie susėsdavo ant raudonmedžio baldų, iš dailių servizų gurkšnodavo arbatą, klausydavosi, kaip šeimininkas skambina „Grotrian Steinweg“ firmos pianinu ir bendraudami žvalgydavosi ...
Beveik keturis dešimtmečius Klaipėdos kultūrinio gyvenimo flagmanu buvo ne pačiame mieste, o kitame Kuršių marių krante stūksantis įspūdingasis Smiltynės kurhauzas. Jį architektai vadina vienu gražiausių tokios paskirties objektų pietrytinėje Baltijos jūros pakrantėje.
Žymiam Lietuvos choro dirigentui, pedagogui ir kompozitoriui Hermanui Perelšteinui šiemet sukaktų 100 metų. Lietuvos valstybinės konservatorijos (dab. Lietuvos muzikos ir teatro akademijos) koncertmeisteris bei absolventas, vėliau Choro dirigavimo katedros dėstytojas, įkūrė vieną žymiausių Lietuvoje...
„Pakelkime taurę linksmybių“ – šį vakarą vėl skambės nuo Lietuvos nacionalinio operos ir baleto teatro (LNOBT) scenos. Prieš metus sugrįžęs klasikinis Giuseppe's Verdi „Traviatos“ pastatymas – šimtametė tradicija, palaikiusi lietuvių dvasią net sunkiausiais laikais. „Ne tiek daug tradicijų esame išs...
Pasitinkant naujo „Traviatos“ pastatymo premjerą – Lietuvos nacionalinio operos ir baleto teatro vadovo Jono Sakalausko pokalbis apie operos svarbą lietuvių kultūros istorijoje su poetu, publicistu, vertėju Tomu Venclova.
Šią vasarą leidyklos „Lapas“ pristatytame Palangos architektūros gide skaitytojai kviečiami iš naujo atrasti kontrastų kupiną kurortą, kuriame netrūksta ir aristokratijos dvasia alsuojančios architektūros. Leidinyje kitu kampu aptariami unikalūs statiniai, be kurių šiandien Palanga neįsivaizduojama ...
Tarpukario Lietuvą dažnas mūsų įsivaizduoja kaip gana romantišką laikotarpį: Kauno gatvėmis važinėjančius senovinius automobilius, ponus su skrybėlėmis, papirosais ir laikrodžiais ant grandinėlės, ponias dailiai garbanotais plaukais ir pirštinėmis iki alkūnių, preferanso lošimą, siurbčiojant krupnik...
Vokietijos radijo stotis „Deutschlandfunk Kultur” neseniai transliavo Ramunės Kazlauskaitės parengtą laidą „100 Jahre Opernchor Vilnius: Ein Traum, „Turandot“ zu singen!”. Maestro Česlovas Radžiūnas joje išdėstė nūdienos teatro choristams keliamus reikalavimus ir papasakojo, kaip kolektyvas dirba pa...
Jau šį šeštadienį, gruodžio 19 d. 18.30 min. Lietuvos teatro, muzikos ir kino muziejus pradeda didžiausią savo istorijoje projektą – parodą po atviru dangumi „Įstabioji teatro istorija“, skirtą Valstybės teatro 100-mečiui. Tai šimtas eksponatų iš muziejaus aukso fondo – režisierių, aktorių, atlikėjų...
Ignalinos rajono Ceikinių kaime, prie bažnyčios stovinčiame senajame Petrauskų name, įrenginėjamas muziejus. Šiame namelyje 1885 metų pabaigoje liaudies dailininko, vargonininko, muzikos instrumentų meistro Jono Petrausko ir skardžiabalsės Palūšės parapijos giesmininkės Juozapotos Rastenytės šeimoje...
„Mitas, kad Kaunas – labai lietuviškas miestas. Daugiau nei pusę šimtmečio stengėmės nugramdyti tam tikrus savo istorijos sluoksnius. Šį romaną rašiau, nes norėjau, kad geriau suprastume savo tapatybę“, – sako teatrologė, dramaturgė, monografijos apie žydų teatrą Lietuvoje autorė Ina Pukelytė, ką ti...
Since 2011, the International Council of Museums has been sponsoring The European Night of Museums. By welcoming the public at night, museums provide visitors with a new perspective on their collections, applying a more creative and sensory approach, writes visit.kaunas.lt.
Lietuviai visais laikais ieškojo geresnio gyvenimo svetur. Ir vis dėlto, nepaisant, kad svetimame krašte uždarbis būdavęs gerokai didesnis, tėvynės ilgesys traukė grįžti į gimtąjį kraštą.
Tarpukariu, kai eksportas į Rusiją dar neegzistavo, produktai keliavo į Vokietiją. Ypač žąsys ir jų kepenėlės. Kasmet Lietuva vokiečiams parduodavo apie 600 tūkst. gyvų žąsų. Bet 1934-aisiais įvyko tikra paukštininkystės katastrofa, pasakojama LRT RADIJO laidoje „Ryto garsai“.
