Klaipėdos universiteto mokslininkai

Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcija pasirašė sutartį Klaipėdos universitetu, kuris vertins Klaipėdos uosto veiklos ir laivybos emisijas į aplinką, rašoma pranešime žiniasklaidai.

Artimiausiame Klaipėdos miesto Tarybos posėdyje spalio 29 d. politikai svarstys siūlymą steigti Girulių botaninį-zoologinį draustinį ir parengti specialųjį jo teritorijos planą.

Krikščionių sąjungos pirmininkas Rimantas Jonas Dagys teigia, kad Lietuva taps visapusiškai stipria valstybe tik tada, kuomet Lietuvos politinės jėgos pradės atstovauti šalies krikščioniškosioms vertybėms. Pasak jo, šiuo metu ES bei Lietuvoje vyraujanti liberali demokratija yra propagandinė klišė, k...

Jūrinio paveldo mes turime ne tik krante, bet ir jūroje, kur saugoti jį gana sunku. Lietuvos kultūros vertybių registre šiuo metu yra 17 nuskendusių laivų. Ir Baltijos jūroje vis atrandama naujų.

Siekiant valstybės strateginių tikslų atsinaujinančioje energetikoje ir tam išnaudoti jūrinio vėjo potencialą Baltijos jūroje, Energetikos ministerijos užsakymu Klaipėdos universiteto mokslininkai atliko išsamią jūrinio vėjo plėtros Baltijos jūroje analizę.

Klaipėdos universiteto mokslininkai Pasvalio rajone, Pušalote, per savaitę trunkančias kūrybines dirbtuves ieškos sprendimų, kaip šiame miestelyje esančios sinagogos aplinką paversti reprezentacine erdve.

Norint pagausinti Lietuvos žuvų išteklius, į šalies vidaus vandens telkinius yra įžuvinama tam tikras kiekis įvairių žuvų. Šiemet žuvų ištekliams valstybiniuose vandens telkiniuose atkurti ir apsaugoti numatyta 2,51 mln. eurų. GRYNAS.lt aiškinasi, kokie įžuvinamų vandens telkinių atrankos kriterijai...

Žuvis yra neatsiejama vandens ekosistemos dalis, taip pat skanus, baltymų turtingas maistas, o kai kam – ir pragyvenimo šaltinis. Savaime suprantama, nė vienas žvejas – gaudantis sau ar pardavimui – nenori, kad žuvies nebeliktų. Deja, neretai gyvename taip, tarsi upės, ežerai ir jūros bei jų turtai ...

Baltijos jūros dugne – nuo senovinių durpių iki nuskendusių karo laivų. Retas iš mūsų galėtų pasigirti savo akimis matęs Baltijos jūros dugną. Kas slypi dešimčių metrų gylyje? Atsakyti į šį klausimą gali Klaipėdos universiteto mokslininkai. Burlaiviu „Brabander“ skrosdami Baltijos jūros bangas, jie ...

Iškritus gausesniems krituliams ir siaučiant audrai, pajūrio gyventojai pradeda atidžiau sekti savo krašto naujienas. Mat, po didelių ir smarkių liūčių ar kitų sezoninių audrų iškyla grėsmė Baltijos jūros pakrantei: įsismarkavusi jūra be gailesčio plauna smėlį. Kurie Lietuvoje pajūrio ruožai yra dau...

Kariams ir mokslininkams šią savaitę nepavyko rasti Šiaulių rajone esančiame Rėkyvos ežere tarpukariu sudužusio lėktuvo liekanų, tačiau paieškas planuojama pratęsti kitąmet.

Kariai ir mokslininkai pirmadienį pradeda ekspediciją Šiaulių rajone esančiame Rėkyvos ežere, kur bus ieškoma prieš 88 metus čia sudužusio lėktuvo liekanų.

Gausūs įžuvinimai ir mažėjantys brakonieriavimo mastai ima duoti rezultatų. Lašišinių žuvų populiacijos tyrimus Vakarų Lietuvos upėse atlikę mokslininkai liko maloniai nustebinti – tiek gyvybės upėse nebuvo jau seniai.

Radiniai Bilionių piliakalnyje, Šilalės rajone, pranoko archeologų lūkesčius. Juos dar turės ištirti specialistai, tačiau Klaipėdos universiteto mokslininkai įsitikinę, kad gali pasitvirtinti hipotezė, jog senieji Pilėnai buvo įsikūrę būtent Bilionių piliakalnyje.

Su atsargos kariu, dar dažnai vadinamu legendiniu Lietuvos kovinių plaukikų vadu, Valerijumi Krisikaičiu susitarti dėl susitikimo lengva nebuvo. Kai kalbėjome telefonu vyras su visiems gerai žinoma ekspedicija, radusia nuskendusį laivą „Prezidentas Smetona“, buvo Estijoje. Dar prieš grįždamas iš kai...

Sekmadienio naktį, Baltijos jūroje atlikę povandeninius tyrimus, Klaipėdos universiteto mokslininkai ir Lietuvos karinio jūrų laivyno kariškiai maždaug 85 m gylyje aptiko laivą, labai panašų į „Prezidentas Smetona“.

Klaipėdos mokslininkai gali pateikti sensaciją – įrodymus, jog toje vietoje, kur dabar ties Smiltyne tyvuliuoja Baltijos jūra, prieš 8-7 tūkst. metų prieš Kristų gyveno žmonės.

Ši vasara Klaipėdos universiteto mokslininkams buvo dosni – pirmą kartą Baltijos jūros dugne aptikta žmonių gyvenimo pėdsakų, kurie patvirtina, kad kadaise, kur dabar jūros gylis siekia iki 12 metrų, buvo sausuma ir gyveno žmonės.

Klaipėdą mineralinių vandenų kurortu siekiantys paversti politikai ryžosi gana drastiškai akcijai. Antradienį priešpiet jie pusnuogiai nėrė į miesto centre pastatytą kubilą, pripildytą geoterminio vandens, taip siekdami įrodyti, kad jį galima naudoti sveikatinimui, todėl reikia panaikinti visas biur...

Sveikatinimui naudojamas itin vertingas geoterminis vanduo, juo pripildyti atviri lauko baseinai, veikiantys net ir žiemą – tokios vizijos kuriamos Klaipėdos regione, kur slypi dideli geoterminio vandens turtai. Tačiau juos realizuoti trukdo biurokratinės kliūtys, dėl kurių jau pradėti teisminiai gi...