15 straipsnių
Liudas Gira (1884 m. rugpjūčio 27 d. Vilniuje – 1946 m. liepos 1 d. Vilniuje, palaidotas Vilniaus Rasų kapinėse) – lietuvių poetas, dramaturgas, kritikas, publicistas, vertėjas, prieštaringai vertinamas kultūros ir sovietinės valdžios veikėjas, prisidėjęs prie Lietuvos okupacijos.
1918-ųjų pabaigoje į lietuvių mokytojų konferenciją besirinkę dalyviai iškart pajuto įtampą sostinėje. Ypač susirūpinę atrodė vokiečiai, gatvėmis slankiojo dar ne visiškai uniformuoti lenkų legionieriai. Namai bolavo nuo plakatų: Lietuvos vyriausybė šaukė savanorius, lenkai kvietė į savo legionus, d...
Marcelė Kubiliūtė iki šiol laikoma viena paslaptingiausių Lietuvos asmenybių – įžengusi praktiškai iš niekur, tapo garsiausia mūsų šalies žvalge. Jos nuotraukos kabėjo Vilniaus gatvėse, už bet kokią informaciją žadant 5 tūkst. zlotų atlygį, ji 9 mėnesius kankinta, o galiausiai ištremta į Sibirą. Tač...
384. Tiek dienų praėjo nuo 1917 m. rugsėjo 24-osios, kai į pirmąjį posėdį susirinko Lietuvos Tarybos nariai, iki 1918 m. spalio 15-osios, kai buvo padėtas pirmas tikras akmuo kuriant krašto apsaugą – darbą pradėjo Tarybos slapta įsteigta Krašto apsaugos komisija.
1940 m. rudenį Mykolaičiui-Putinui teko važiuoti į Maskvą ir dalyvauti, rengiant vadinamąją meno dekadą. Nurodyta, kad lietuvių kultūrą reprezentuotų tik iki 1917 m. ir po 1940 m. birželio 15 d. sukurti profesionaliojo meno kūriniai. Ši primestinė akcija, kurią surengti planuota 1941 m., neįvyko, ne...
Istoriko Gedimino Kulikausko knyga „Apelsinų kontrabanda ir kiti pasakojimai apie smetoninę Lietuvą“ sugrįžta gausiai papildyta dar neskelbta medžiaga. Dvidešimt trijose istorijose atsiskleidžia Pirmosios Lietuvos Respublikos pasaulis: spalvingas, nepaprastai įdomus ir keistas.
Naivumas nėra nekaltas ir gražus būdo bruožas, kaip daug kas galvoja. Žioplumas (dar jaukiai vadinamas išsiblaškymu) nėra mielas – žiopli žmonės, kaip ir naivuoliai, yra pavojus sau patiems, savo artimiesiems ir visiems aplinkiniams.
Internetiniame respublikos puslapyje dar pernai, 2018 m. lapkričio 6 d., perskaičiusi Ferdinando Kauzono straipsnį „Manto Adomėno nokdaunai lietuvių kalbai“, susimąsčiau, kodėl ne tik jis, bet ir daugelis kitų, net vadinamųjų humanitarų (tarp jų kalbininkų), laisvi būdami, taip greitai pamiršo praei...
Kaip sukurti žvalgybos instituciją, kai valstybėje nėra pinigų ir resursų? Pirmasis Lietuvos kontržvalgybos vadovas, vėliau liūdnai pagarsėjęs Liudas Gira rado originalią išeitį, dirbti valstybės labui įtikino moteris.
Mečys Laurinkus – pirmasis Nepriklausomos Lietuvos žvalgybos vadas. Koks šio profesionalo požiūris į sąmokslus, kėlusius grėsmę Pirmosios Lietuvos Respublikos valstybingumui? Kuo tuometiniai žvalgybininkai skyrėsi nuo dabartinių? Ir kas buvo pagrindinė varomoji jėga: meilė Tėvynei ar... pinigai?
Gal kai kas ir piktinsis (kur gi ne!), kad nuolat pabrėžiame, koks sudėtingas Lietuvai buvo 1939 – 1941 – ųjų metų laikotarpis, atnešęs tautai negirdėtas tragedijas ir netektis. Ir šįkart ne be reikalo sugrįžtame į prieškarį, kuris lėmė, kad – šias eilutes skaitai ir tu, ir tu, ir tu...
Klaipėdos miesto savivaldybės taryboje svarstomas siūlymas pervadinti poetų Salomėjos Nėries ir Liudo Giros gatves, rašo „Vakarų ekspresas“.
Iš sulenkėjusių lietuvių bajorų kilęs, XIX–XX a. sandūroje gyvenęs ir kūręs dailininkas Nikodemas Erazmas Ivanauskas šiandien mažai kam žinomas.
Nuo 1946-ųjų vilniečiai vaikus leidžia į Salomėjos Nėries vardu pavadintą gimnaziją.
Visi suprantame, kad rašytojo darbas nelengvas. Atrodo, paskrebenai plunksna (žąsies plunksna buvo naudojama iki XIX a., kai atsirado metalinė) ar pabarbenai rašomąja mašinėle (pirmoji buvo patentuota 1868 m., o išleista į apyvartą ir parduota 1874 m. ginklų kompanijos „Remington“), o dabar – ir kom...
Naktį iš antradienio į trečiadienį sostinės A. Volano gatvėje buvo demontuotas ten stovėjęs Liudo Giros paminklas. Apie tai DELFI informavo susirūpinusiu vilniečiu prisistatęs skaitytojas.
