20 straipsnių
Šventinis laikotarpis gausus ne tik džiugesio ir šiltų akimirkų, bet ir labai neigiamų procesų, atsiliepiančių ne tik mūsų piniginei, bet ir aplinkai. Vienas tokių – maisto švaistymas. Kūčių, Kalėdų ir Naujųjų metų stalai įprastai nukraunami įvairiausiais valgiais, kuriuos kartais ne tik nepavyksta ...
Darnaus verslo tema įgavo didelį pagreitį – griežtėja Europos Sąjungos reguliacinė aplinka, formuojami tikslūs tvarumo reikalavimai verslui, parengti įvairūs raportavimo standartai. Tai iššūkis ne tik įmonėms pradedančioms domėtis šiomis temomis, bet ir patirtį turinčioms bendrovėms.
Seimo Aplinkos apsaugos komitetas apsispręs, ar mažinant žalingo aplinkai plastiko naudojimą nuo 2023 metų liepos uždrausti prekybos vietose nemokamus labai lengvus plastiko maišelius.
Maisto švaistymas – gana opi problema, kuri neaplenkia ir Lietuvos. Kiekvienas Lietuvos gyventojas išmeta apie 76 kg maisto per metus. Kokių priemonių imasi šalies verslai ir ką galime padaryti kiekvienas, jog šios problemos nebeliktų? Apie tai papasakojo „Tvarios Lietuvos“ ambasadorė Rugilė Matusev...
Nors lietuviai puikiai išmoko surinkti tarą, kitose srityse dar yra kur tobulėti. Vos apie pusė panaudotų baterijų grįžta į tam skirtas surinkimo vietas, o į mišrių atliekų konteinerius išmestos baterijos kelia pavojų aplinkai, o jų sudėtyje esantys sunkieji metalai, patekę į žmogaus organizmą, gali...
Valgyti skaniai ir sveikai norime visus metus, tačiau kartais svarbu pasirinkti tinkamą maisto išsaugojimo būdą, ypatingai, kai baigiasi šviežių vaisių ir daržovių sezonas. Būtent šaldymas, džiovinimas, konservavimas, rauginimas ar kitas maisto apdirbimo būdas padės ilgiau išslaikyti produktą. Anot ...
Europos Komisijos (EK) duomenimis, kasmet Europos Sąjungoje (ES) išmetama apie 88 mln. tonų maisto produktų. Tokioms aplinkybėmis svarbu pasirūpinti savo asmeniniais apsipirkimo įpročiais, kurie gali ne tik padėti sutaupyti pinigų, bet ir išmesti mažiau maisto į šiukšliadėžę. Ekspertai pastebi, kad ...
Prekybos centrų siūlomos akcijos bananams ar kavai – visada paklausios, šios prekės atsiduria dažno pirkėjo krepšelyje. Tačiau iš trečiųjų šalių atgabenami produktai neretai gali reikšti vergiškas jų gamintojų darbo sąlygas.
Žmonėms vis dažniau pradeda rūpėti tvarumas, šiuo klausimu taip pat rūpinasi ir įmonės, kurios stengiasi reaguoti į esamą situaciją bei kurti tvarumo strategijas. Savo patirtimi, vystant tvarų verslą, ISM universiteto organizuojamoje diskusijoje „Tvarumas versle – (ne)savaime suprantama“ pasidalino ...
Kelis dešimtmečius Lietuvoje vyravo nuostata, jog lyderis versle privalo būti griežtas, tačiau dabar tarp vadovų populiarėja autentiškos lyderystės sąvoka. Autentiška lyderyste dažnai pavadinamas tiesiog nuoširdumas ar tiesos sakymas, bet kas iš tiesų tai yra laidoje papasakos vadovavimo ir personal...
Tokiu sparčiu tempu augant maisto kainoms, ne viena šeima pradėjo atidžiau rinktis pirkinių krepšelį, perskaičiuoja savo galimybes, peržiūri kasdienį meniu, dažniau žvalgosi į nukainotas prekes parduotuvėse.
Net 9 iš 10-ies Lietuvos gyventojų teigia asmeniškai pastebintys klimato kaitos nulemtus pokyčius, o 52 procentai žmonių mano, kad individualūs žmogaus veiksmai gali padėti stabdyti klimato kaitą. Labiausiai lietuviams nerimą kelia pastebima oro ir vandens tarša, taip pat miškų kirtimas.
Vienkartinis plastikas ilgą laiką buvo mūsų parduotuvių lentynose, tačiau, po šių metų Europos Sąjungoje įsigaliojusios vienkartinio plastiko mažinimo direktyvos, pradėta drausti teikti rinkai visus iš aerobiškai skaidaus plastiko padarytus gaminius ir kai kuriuos vienkartinius plastiko gaminius. Be...
Jungtinių Tautų Organizacija remdamasi Europos žaliuoju kursu iškėlė tikslą, kad iki 2030 metų visos pasaulio šalys turėtų sumažinti maisto švaistymo mastus bent 50 proc. Deja, bet vien šis iškeltas tikslas ir jo dydis rodo, kad bereikalingas maisto švaistymas vis dar išlieka didžiulė problema, kuri...
Pustuštės maisto parduotuvių lentynos tikriausiai sunerimti priverstų didžiąją dalį Lietuvos gyventojų. Prie maisto prekėmis užkimštų lentynų pripratusioje visuomenėje taip nutikus galėtų net kilti panika. Deja, gilėjant klimato krizei ir norint pažaboti žmonijos daromą įtaką gamtai gali tekti taiky...
Lietuviai jau pradėjo ruoštis Vėlinėms – parduotuvėse ieško kapų žvakių, renkasi gėles. Prekybininkai pastebi – pasiruošimas mirusiųjų dienai prasidėjo gerokai anksčiau – dar spalio mėnesio pradžioje. Pasak prekybininkų, lietuviai Vėlinėms neišlaidauja – dažniausiai perka tradicines baltas, pigias ž...
Maisto pramonė – vienas didžiausių mūsų planetos teršėjų, sukuriančių net ketvirtadalį visų šiltnamio dujų emisijų. Šioje industrijoje gausu klimato kaitą skatinančių procesų – dirvožemio tarša, šiltnamio dujų emisijos, vienkartinės plastiko pakuotės ir milijonai tonų neatsakingai išmetamo maisto.
Dar 2018 m. „Rimi“ išsikėlė tikslą privačios etiketės gaminių plastikines pakuotes iki 2025 metų pabaigos paversti lengvai perdirbamomis. Tiesa, pradžioje reikėjo suprasti, kas yra ta perdirbama pakuotė. Deja, šis klausimas nėra iki galo išaiškintas ir šiandien, nes plastiko rūšių yra labai daug, ka...
Tvarumas ir ypač aplinkosaugos dėmuo pastaruoju metu atsidūrė ne vienos bendrovės artimiausiuose planuose bei, panašu, tapo viena iš pagrindinių temų šių metų įvairiuose verslo renginiuose. Džiugu, kad įmonės skuba rūpintis savo paliekamo pėdsako gamtoje mažinimu. Kita vertus, vertėtų nepamiršti ir ...
Nuo liepos 3 dienos parduotuvėse Lietuvoje nebebus galima įsigyti daugelio vienkartinių plastiko gaminių. Vieni prekybos tinklai sako, kad tokių prekių atsisakė prieš kelis metus, kiti – išpardavinėja likučius ir pasakoja apie ateities aplinkosaugos iniciatyvas.
