266 straipsnių
Europos Centrinis Bankas (ECB) ketvirtadienį dar kartą sumažino bazines palūkanų normas, analitikams svarstant, kur bus nubrėžta „neutralių“ normų riba, o Europos Sąjungai susiduriant su ekonomikos iššūkiais ir didesnių muitų iš JAV grėsme.
Maisto kainos per pastaruosius kelerius metus vidutiniškai brango apie 50 proc., tačiau tai daugiausiai lėmė sąnaudų dinamika, teigia Lietuvos banko ekspertai, Seimo nariams pristatę analizę. Centrinio banko ekspertai prognozuoja, kad šiemet maisto kainos turėtų vėl ūgtelėti.
Vyriausybei ketinant steigti kainų priežiūra užsiimsiančią Maisto tarybą socialdemokratė Rasa Budbergytė teigia, kad jos paskirtis būtų ne kainų kontrolė, o priežasčių ir išeičių ieškojimas, kaip spręsti brangstančių maisto produktų problemą. Tuo tarpu Lietuvos laisvosios rinkos instituto (LLRI) eks...
Norint užtikrinti orią senatvė Lietuvos pensininkams būtina perkelti dėmesį nuo valstybės mokamų „Sodros“ pensijų ir ieškoti sinergijos su savarankišku kaupimu – II-oje ir III-oje pakopoje, vertina Lietuvos laisvosios rinkos institutas (LLRI). Anot LLRI prezidentės Elenos Leontjevos, kitokiu atveju ...
Euro zonoje mažėja bazinės palūkanų normos. Europos Centrinis Bankas (ECB) ketvirtadienį žengė šį žingsnį pirmą kartą nuo 2019 metų. Priklausomai nuo tolesnių reguliuotojo sprendimų, keisis ir Lietuvos gyventojams aktualaus „Euribor“ dydis.
Seimo pirmininkė Viktorija Čmilytė-Nielsen sako nepritarsianti nei vienam iš įstatymo projektų, siūlančių pratęsti bankų solidarumo įnašą. Anot jos, už mokestį „viena ar kita forma“ susimoka vartotojai.
Siekiant rasti reikalingų lėšų gynybos poreikiams, Vyriausybė siūlo bankų solidarumo mokestį pratęsti dar vieneriems metams. Tam trečiadienį pritarė ministrų kabinetas.
Ketvirtadienį vykusiame padėkos vakare Lietuvos laisvosios rinkos institutas pristatė pastarųjų metų Švietimo centro pergales. Tarp jų – ne tik Londono knygų mugės apdovanojimą pelnęs vadovėlis „Ekonomika per 31 valandą“, sulaukęs jau 8-ojo leidimo.
Lietuvoje diskutuojant dėl papildomo gynybos finansavimo iš mokesčių, dalis ekonomistų ragina nepasiklysti ginčuose ir imtis realių sprendimų, kartu perspėja neprikurti papildomų biurokratinių kliūčių ekonomikos augimui. Vis dėlto „Delfi“ kalbinti ekspertai santūriai vertina tokį pajamų šaltinį.
Dviženklė infliacija virto tik slogiu prisiminimu, tačiau bendro kainų mažėjimo Lietuvoje tikėtis dar anksti. Ekonomistų vertinimu, šiemet prekių kainos pasikoreguos į vartotojams priimtinesnį lygį, o paslaugos toliau brangs. „Delfi“ kalbintų ekspertų teigimu, euro zonos kova su infliacija dar nebai...
Pernai pavasarį prognozuotas 2023 metų Lietuvos ūkio kritimas jau patvirtintas išankstiniais duomenimis. Tai būtų pirmasis BVP smukimas nuo finansinės krizės laikų. Analitikai padėties nedramatizuoja, bet ir nerodo didelio optimizmo dėl ateities, nerimaudami, ar atsigaus vidaus vartojimas ir kokia b...
Kiek reikės iškelti kriminalinių bylų Liberalų sąjūdžiui, kad nesiūlytų tokios ir panašių žmonių apiplėšinėjimo schemų, kaip skirstomųjų tinklų operatoriaus ESO privatizavimas?
Panaikinus gyventojų pajamų mokesčio (GPM) režimą įmokoms į trečios pakopos pensijų ir investicinio gyvybės draudimo fondus bei apribojus draudimo brokerių atlygį pagal jų darbo rezultatus, Lietuvos laisvosios rinkos instituto (LLRI) teigimu, gali mažėti Lietuvos ilgalaikio taupymo sistemos tvarumas...
Gyventojų perkamoji galia tik didės, o kainų augimas metų pabaigoje bus smarkiai sulėtėjęs, skelbia dalis ekonomistų. Tačiau esama nuomonių, kad šis ruduo bus paženklintas „diržų veržimosi“, kai žmones prislėgs per porą metų susikaupusios infliacijos našta.
Antroji metų pusė Lietuvos ekonomikai nežada jokių malonių staigmenų. Infliacija iš šalies traukiasi nenoriai, o Europos kova su ja turi savo kainą, nugulančią ant žmonių ir verslo pečių sunkia brangstančių paskolų našta. Analitikai teigia, kad pramonei gerų žinių nėra, gyventojams būsto įperkamumas...
Dar prieš metus bazinės palūkanų normos euro zonoje svyravo apie nulį, tačiau infliacija privertė reguliuotoją didinti palūkanas ir taip „vėsinti“ ekonomiką. Ketvirtadienį numatomas devintas didinimas iš eilės. Ekspertai sako, kad rudenį vėl kartoti šį žingsnį jau būtų klaida.
Lietuvos laisvosios rinkos institutas įvertino Finansų ministerijos mokestinius pasiūlymus. Juose atsižvelgė į valstybės pažangos strategijoje „Lietuva 2050“ keliamus tikslus išsaugoti ir didinti Lietuvos konkurencingumą tarptautinėje arenoje, išlaikyti investicinį klimatą ir geriausias verslo sąlyg...
Pandemijos laikotarpiu euro zonos ekonomikai praktiškai neaugant, apyvartoje esantis pinigų kiekis buvo reikšmingai padidintas, skelbia išsamią monetarinės politikos analizę atlikęs Lietuvos laisvosios rinkos institutas (LLRI). Tai, pasak instituto ekspertų, buvo vienas iš veiksnių, sudariusių aplin...
Teisingumo ministerijos teigimu, Finansų ministerijos siūlomas laikinojo solidarumo įnašo bankams įstatymo projektas neatitinka teisinių reikalavimų. Pasak jų, jeigu solidarumo mokestis norimas taikyti visiems 2023 metams, tai reikštų bandymą grįžtamąją galia įvesti apmokestinimą, kas šiuo atveju pr...
Lietuvos laisvosios rinkos instituto (LLRI) prezidentė Elena Leontjeva sako, kad ją Finansų ministerijos pristatyme mokestinių siūlymų pakete labiausiai trikdo vis giliau į mokesčių sistemą skiepijama progresyvaus apmokestinimo idėja.
