„Loretos Asanavičiūtės vardo stotelė. 34 nepriklausomybės metai. Sausio 13-ąją nesinorėjo badyti į juodąsias skyles, bet kažkurį pirmadienį galima...“, – sakė sostinės Karoliniškių gyventoja Agnė Baltramaitytė, keldama klausimą dėl įamžinimo ženklo tinkamumo, skirto vienai iš Laisvės gynėjų, Sausio ...
Loreta Asanavičiūtė
23 straipsnių
Loreta Asanavičiūtė (gimė 1967 metais balandžio 22 dieną - mirė 1991 metais sausio 13 dieną) - Lietuvos laisvės gynėja, viena iš sausio 13-osios aukų, žuvusi gindama Lietuvą nuo SSRS agresijos.
Po mirties L. Asanavičiūtė buvo apdovanota I-ojo laipsnio Vyčio Kryžiaus ordinu už pasižymėjimą didvyrišku narsumu ir ištverme ginant Lietuvos Respublikos laisvę ir nepriklausomybę. Taip pat jos garbei pavadinta gatvė Karoliniškėse, Vilniuje.
Vilniaus universiteto ligoninės Santaros klinikų gydytojas chirurgas doc. dr. Mindaugas Minderis nebuvo pirmasis gydytojas, kuriam paskambinau su prašymu pasidalinti Sausio 13-osios patirtimi ir prisiminimais. Iki tol jau ne sykį kitame ragelio gale buvau išgirdusi „ne, tikrai nenoriu, neįkalbinėkit...
Vilnius mini Sausio 13-osios 30-ąsias metines – ant Katedros fasado šį ir rytojaus vakarą galima išvysti specialią projekciją, kurioje pagerbiami 14 savo gyvybę dėl Lietuvos paaukojusių laisvės kovotojų, Trispalve apšviestas ir Trijų Kryžių paminklas.
Baltarusės, žydės, lenkės, rusės, totorės, austrės, lietuvės, italės, romės – visos jos buvo daugiataučio Vilniaus dalis. Daugelis čia nugyveno gyvenimą, kitos užsukdavo į Vilnių tik trumpam. Žurnalistė Rasa Baškienė savo knygoje „Moterys istorijos verpetuose“ pasakoja apie ypatingų moterų, gyvenusi...
Sausio 13, 14, 15 dienomis įvyks pirmoji 2022 metų Lietuvos nacionalinio dramos teatro premjera – „Sieros magnolijos“. Spektaklį pagal estų dramaturgo Martino Alguso pjesę stato režisierė Eglė Švedkauskaitė. „Sieros magnolijose“ vaidmenis kuria LNDT aktoriai Jolanta Dapkūnaitė, Dainius Gavenonis, Ra...
Šiemet sukanka 700 metų nuo pirmosios lietuvių sąjungos su totoriais sudarymo. Per šiuos metus totoriai ir lietuviai ne tik kartu kovojo, bet ir kūrė unikalų kultūrinį paveldą, kuris į Lietuvą pritraukia vis daugiau turistų.
Kruvinąją naktį dirbęs medikas užfiksavo sukrečiančią realybę ligoninės viduje: to jausmo negalima suprasti (203)
Vilniaus universiteto ligoninės Santaros klinikų gydytojas chirurgas doc. dr. Mindaugas Minderis nebuvo pirmasis gydytojas, kuriam paskambinau su prašymu pasidalinti Sausio 13-osios patirtimi ir prisiminimais. Iki tol jau ne sykį kitame ragelio gale buvau išgirdusi „ne, tikrai nenoriu, neįkalbinėkit...
Ko nenori prisiminti legendinės nuotraukos autorius: diena „X“ paliko plika akimi nematomų randų (169)
Iš vienos pusės – vikšrai ir po jais prispaustų žmonių kojos. Iš kitos – minia priešais 40 tonų sveriantį tanką šalia televizijos bokšto. Tai – viena šiurpiausių, bet kartu ir įtaigiausių, labiausiai įsimenamų Sausio 13-osios nuotraukų. Jos autorius nebesureikšmina nei autorystės, nei piktų sąmokslo...
Nė vienas žmogus nežuvo dėl sovietų kariškių veiksmų. Tokią versiją toliau bruka Kremliaus ruporai, vilkdami į dienos šviesą Sausio 13-osios bylą. Joje vienas nuteistųjų dėl kruvinųjų 1991 metų įvykių Vilniuje siekė sušvelninti kalinimo sąlygas, tačiau teismui atsisakius pasipylė jau matytos sąmoksl...
Vilniuje pagerbiant Sausio 13-ąją žuvusius laisvės gynėjus uždegti atminimo laužai.
Šeštadienį, Lietuvos laisvės gynėjų dienos išvakarėse, Vilniuje suliepsnos atminimo laužai, vyks tradicinis bėgimas „Gyvybės ir mirties keliu“.
Kaip įtariama, laisvės gynėją Loretą Asnavičiūtę mirtinai sužalojusio tanko mechanikas-vairuotojas Vladimiras Sorokinas negali būti nuteistas už karo nusikaltimus ir nusikaltimus žmoniškumui, nes nesurinkta įrodymų jo kaltei pagrįsti, o kaip karys turi būti laikomas kombatantu, sako jo advokatas.
Fotomontažas. Tokią versiją apie garsiąją 1991-ųjų Sausio įvykių nuotrauką prieš 27 metus kėlė sąmokslo teorijų kūrėjai. Pasakos. Tokį drėbtelėjimą Sausio 13 bylos svarstyme neseniai išgirdo Loreta Šlekienė. Būtent ji užfiksuota nuotraukoje: prispausta tanko, kurį bandė stabdyti televizijos bokšto g...
Šeštadienio vidudienį Vilniuje startavo XXVI tradicinis tarptautinis pagarbos bėgimas „Gyvybės ir mirties keliu“, skirtas žuvusiems 1991 metų Lietuvos laisvės gynėjams atminti.
Po 1991 m. Sausio 13-osios pasaulį apskriejo viena nuotrauka. Ji tapo simboliu, įrodančiu, kad nepriklausomybę ginančių žmonių stiprybė nepalaužiama. Buvo ir provokatorių, tikinančių, kad tai tėra sėkmingas fotomontažas, o nuotraukos herojai realybėje neegzistuoja. Tačiau provokatoriai buvo neteisūs...
1991-ųjų sausio įvykiai Vilniuje pasikartojo 2014 metais Kijeve, kai ukrainiečių tauta išėjo ginti savo laisvės, sako Lietuvos parlamento gynėjas, buvęs Ukrainos savanorių bataliono „Aidar“ kuopos vadas Jevhenas Dykyjus.
Neseniai nuvilnijusi nauja Žaliojo tilto skulptūrų dramos banga baigėsi skulptūrų pergale. Jos kol kas lieka stovėti, jas ginti pasirinko ir esamas Vilniaus meras.
Sausio 13-oji įpareigoja neparduoti krauju apgintos laisvės už pigesnes dujas, sako prezidentės patarėjas Mindaugas Lingė, Lietuvai antradienį minint Laisvės gynėjų dieną.
Lietuva 24-ąjį kartą mini tragiškų Sausio 13-osios įvykių metines ir Laisvės gynėjų dieną.
Tūkstančiai žmonių šeštadienio vidudienį nuo Antkalnio kapinių pasileido Vilniaus televizijos bokšto link. Bėgimu „Gyvybės ir mirties keliu“ buvo išreikšta pagarba kruvinosios 1991-ųjų Sausio 13-osios aukoms.