Loreta Vaicekauskienė

Valstybinės lietuvių kalbos komisijos (VLKK) pirmininkė Violeta Meiliūnaitė teigia, kad komisija nėra nusiteikusi prieš moteriškų pavardžių rašymą su galūnėmis „a“ ir „ia“, tačiau vis vien keltų klausimą, kokiai daliai visuomenės išties yra poreikis moteriškos giminės pavardę rašyti su išimtimi.

„Mergos terbos bezdalai, vyrai mūrai ąžuolai“, „skystakiaušis“, „didvyris“, „genijus“, „boba“, „nebūk boba/kaip boba“, „boba su kiaušiais“, „paleistuvė“, „būk vyras“, „vyrai neverkia“, „moteriški pliurpalai“, „vyro žodis“, „vištos smegenys“, „tokia graži mergaitė, o taip negražiai daro“.

Kalbininkė, Vilniaus universiteto profesorė Loreta Vaicekauskienė sako, kad jei Valstybinei lietuvių kalbos inspekcijai pasisektų pasiekti savo kovo mėnesį institucijoms išplatintame rašte išdėstytus tikslus, tai, pasak L. Vaicekauskienės, būtų Lietuvai demokratijos pralaimėjimas.

Balandžio 23 dieną MO muziejus ir Kauno miesto muziejus atidaro naują parodą „Kaunas–Vilnius: nuversti kalnus“. Šia proga abu muziejai kviečia į parodos atidarymo festivalį – MOratoną – Vilniuje ir parodos atidarymo renginius Kaune.

Jau daugiau kaip 25 metai praėjo nuo Valstybinės kalbos įstatymo (1995 m. sausio 31 d. Nr. I-779) priėmimo. Atsižvelgiant į naujas aktualijas, buvo parengta apie dešimt naujų šio įstatymo, kuris įgyvendina Konstitucijos 14 straipsnį, redakcijų, tačiau jų svarstymas ir priėmimas Seime nuolatos strigo...

– Ar tu nesupranti, kad pagrindinis naujakalbės tikslas – susiaurinti minties rėmus? Galų gale mes padarysime minčių nusikaltimą tiesiog neįmanomą, nes nebebus žodžių jam išreikšti. Kiekviena sąvoka, kurios gali prireikti, bus išreiškiama vienu vieninteliu žodžiu su griežtai apibrėžta reikšme, o šal...

2020 m. kovo 3 d. Vilniaus paveikslų galerijoje (Didžioji g. 4) bus įteikta jau 10-oji Gailių klano premija.

Jau ne pirma diena mokslo žurnaluose, straipsnių rinkinyje „Lietuvių kalbos idealai“ (2017; toliau LKId), žiniasklaidoje pasirodo rašinių, kuriuose mėginama įteigti mintį, esą nuolatiniai Vilniaus miesto gyventojai kalbantys kažkokia savita, tik sostinei būdinga lietuvių kalbos atmaina.

Atsiprašyti nėra lengva, bet aš atsiprašau. Aš klydau, mielas Lietuvos jaunime, netikėjau, kad jūs jau tapote politiniu kūnu – tokiu, kuriam rūpi daugiau nei aplink save. Tokiu, kokį matydavau kitų valstybių miestų gatvėse ar universitetų auditorijose. Kritišką, pasisakantį, protestuojantį.

Prieš 15 metų gavau žinutę iš vieno iš pagrindinių Danijos dienraščių „Politiken“. Jie rengė specialų numerį Europos Sąjungos pasipildymo nuo 15 iki 25 valstybių-narių proga.

Internetiniame respublikos puslapyje dar pernai, 2018 m. lapkričio 6 d., perskaičiusi Ferdinando Kauzono straipsnį „Manto Adomėno nokdaunai lietuvių kalbai“, susimąsčiau, kodėl ne tik jis, bet ir daugelis kitų, net vadinamųjų humanitarų (tarp jų kalbininkų), laisvi būdami, taip greitai pamiršo praei...

Žalgirio areną trečiadienį užplūdo gausus mokytojų ir moksleivių būrys – jiems ką tik suskambo skambutis į ilgai lauktą renginį „Geriausia ever pamokų diena“. Jo dalyvių laukia net 8 nepamirštamos pamokos su ryškiausiomis ir sėkmingiausiomis asmenybėmis, tikrą vakarėlį primenančios pertraukos su „Ra...

Sekmadienį ruošiantis masinei protesto akcijai „Paskutinis skambutis“ feisbuke verda aistros. Žinomi žmonės dalinasi savo pozicijomis, ką jie mano apie šią rengiamą akciją.

Nemėgstu šizovo grūzo Užtat su mielu noru Visada suvalgau arbūzo (Dykuma. G&G sindikatas) Retas kalbotyros veikalas sužadina norą tarti pagiriamąjį žodį plačiajai visuomenei. Paprastai tokie veikalai skirti siauram specialistų ratui, o visuomenei mažiau prieinami dėl temų siaurumo ar terminologinio ...

Pastaraisiais metais nestodamas sukasi kalbos mitų malūnas. Visokiais būdais mėginama diskredituoti tuos, kuriems rūpi realūs darbai, stiprinantys lietuvių kalbos gyvavimą mūsų valstybėje ir išeivijoje. Šią vasarą žiniasklaidoje primalta mitų ir paskleista dezinformacijos apie projektus, skirtus lie...

2021-2022 metai taps tikru iššūkiu švietimo sistemai – Mokslo ir studijų stebėsenos ir analizės centro (MOSTA) duomenimis, tais metai į mokyklas ateis 30 tūkstančių moksleivių daugiau nei yra dabar, o dalis mokytojų išeis į pensiją.

2. Nenorim, tai ir nematom

Paprastai apokaliptinę lietuvių kalbos ateitį regi tie, kas tiesiogine to žodžio reikšme gyvena iš kalbos tvarkymui ir puoselėjimui skirtų pinigų. Bet iš tam skiriamų pinigų visai neblogai gyvena ir kelių rūšių satelitai. Kartais antrieji labai tampriai susiję su pirmaisiais, rodo „Laisvės TV“ laida...

1. Akmens ant akmens… Lietuvos Respublikos Seimo plenariniame posėdyje birželio 19 d., svarstant Valstybinės kalbos politikos 2018–2022 m. gaires, Seimo narys Gintaras Steponavičius mojavo prieš kurį laiką išleista knyga „Lietuvių kalbos ideologija“, ją citavo ir pagal tos knygos nuostatas reikalavo...