Marsas

Bene pagrindinė kliūtis, kurią reikia įveikti planuojant žmonių skrydžius į kitas planetas – apsauga nuo žalingos spinduliuotės. Saulės spinduliai ir energingų dalelių vėjas gali pažeisti tiek jautrius elektroninius prietaisus, tiek pakenkti astronautų organizmams.

Šiauriniame Marso pusrutulyje plyti milžiniška, kone pusę planetos apimanti, žemuma. Seniai galvojama, kad ten kadaise buvo vandenynas, tačiau iki šiol įrodymai buvo nevienareikšmiai, paremti daugiausiai stebėjimais iš orbitos. Dabar Kinijos marsaeigio Zhurong komanda paskelbė duomenis, kurie geroka...

Gyvybės Marse paieškos žadina smalsumą ne vieną dešimtmetį – netgi šimtmetį, jei galvosime ne tik apie mokslinius tyrimus, bet ir apie fantastinius kūrinius. Nors dabar jau gerai žinome, kad Raudonosios planetos paviršius yra labai sausas ir jokios gyvybės aptikti nepavyko, idėjos, kur ji galėtų sly...

NASA ir kiti į Marse tyrimus atliekantys zondai į Žemę siunčia daugybę vaizdų iš Raudonosios planetos paviršiaus. Kartais pasitaiko, kad robotai aptinka neįprastai atrodančią uolieną ar kitą elementą.

Marso gelmėse, 11-20 kilometrų po paviršiumi, galimai driekiasi drėgnų uolienų klodai, kuriose esančio vandens pakaktų padengti planetą pusantro kilometro storio vandenynu. Tokią išvadą mokslininkai gavo nagrinėdami InSight zondo surinktus duomenis.

Socialiniame tinkle „Facebook“ dalinamasi foto koliažu. Viršutinėje nuotraukoje matosi dykumos peizažas, kuriame užfiksuotas marsaeigis „Perseverance“ ir sraigtasparnis „Ingenuity“, o apatinėje nuotraukoje yra toks pat dykumos vaizdas ir teigiama, kad tai buvo nufilmuota Alžyre.

Įsivaizduokite fantastinį scenarijų: į Žemę atskrenda protingos būtybės iš kažkur kitur. Kaip manote, iš kur jos atvyko? Neabejoju, kad bent daliai jūsų pirmas į galvą šovęs atsakymas yra „iš Marso“.

Faktas, kad egzoplanetų paieškos ir tyrimai yra vaisinga astrofizikos sritis, daugiau nei akivaizdus. Per vos daugiau nei tris dešimtmečius nuo pirmųjų egzoplanetų atradimo, jų žinome jau virš penkių tūkstančių, ir dar bent antra tiek turime nepatvirtintų kandidačių. Žinome, kad apskritai Paukščių T...

2017 metais pro Saulės sistemą praskriejo 1I/`Oumuamua – pirmasis žinomas tarpžvaigždinis objektas. Po poros metų aptiktas dar vienas. Visgi įvairūs teoriniai skaičiavimai rodo, kad panašių mažų kūnų pro Saulės sistemą kiekvienu momentu lekia tūkstančiai, tiesiog aptikti juos labai sudėtinga.

Pastaraisiais metais, ruošiantis Artemis misijoms ir žmonių sugrįžimui į Mėnulį, NASA ten nuskraidino šešis retroreflektorius – specialius blizgius rutulius, kurie labai gerai atspindi lazerio spindulius. Visi jie keliavo su kitų kompanijų ar organizacijų misijomis, o jų tikslas – išbandyti naujos k...

Mėnulio paviršiuje keliose vietose nufotografuotos duobės, kurios atrodo kaip kiaurymės, atsiveriančios į dideles ertmes po paviršiumi.

Marse gyvybės ženklų ieškantis NASA zondas „Curiosity“ atsitiktinai pervažiavo uolienos gabalą ir jį sutraškė. Netrukus paaiškėjo, kas buvo jo viduje. Anot mokslininkų, tokių darinių Raudonojoje planetoje iki šiol dar nebuvo aptikta.

Kiekvieną planetą ar palydovą nuolatos bombarduoja mažesni kosminiai kūnai. Dažniausiai tai yra tarpplanetinės dulkės – to net ir bombardavimu nelabai pavadinsi. Bet pasitaiko ir didesnių.

Tolimoje praeityje Marse buvo daug skysto vandens. Dabar paviršiuje jo nebelikę, bet gali egzistuoti vandens telkiniai kur nors gelmėse. Žemėje popaviršinio vandens paprastai ieškoma radaru, kurio spinduliai prasiskverbia bent kelis šimtus metrų gilyn.

Viena iš nedaugelio astronomų tyrimų sričių, turinti realią naudą visuomenei – galimai pavojingų asteroidų stebėjimai.

Socialiniuose tinkluose plinta melaginga informacija apie mūsų planetą.

Mėnulis atsirado, kai į pirmykštę Žemę trenkėsi Marso dydžio kūnas Tėja. Kad Tėja taip atlėktų ir atsitrenktų į mūsų planetą, reikėjo kokio nors veiksnio, destabilizuojančio jos ankstesnę orbitą. Tas veiksnys galėjo būti didžiųjų planetų migracija ir dėl jos kitęs gravitacinis laukas, o dabar paskel...

Europos kosmoso agentūros (ESA) Marso tyrinėjimų zondas užfiksavo į vorus panašius darinius sezoniniai anglies dioksido dujų išsiveržimai Raudonojoje planetoje esančiame krateryje, kuriame taip pat yra susiformavusios uolienų struktūros, primenančios senovinio miesto griuvėsius.

Kaip atsirado Mėnulis, daugmaž žinome: į jauną Žemę trenkėsi maždaug Marso dydžio kūnas Tėja, o susidūrimo metu išmesta medžiaga suformavo palydovą. Kada tiksliai tai įvyko, pasakyti sunkiau. Keli analizės metodai duoda skirtingus rezultatus.

Jauname Marse buvo daug vandens – jūros, upės, ežerai ir visas apytakos ratas. Prieš maždaug pusketvirto milijardo metų planeta išdžiūvo: retėjant atmosferai, vanduo arba išgaravo, arba sustingo į ledą.