7 straipsnių
Kokių medicinos istorijos vingių buvo tarpukario Vilniuje, daugiausia – M. K. Čiurlionio gatvėje, pradedant pirmu ir baigiant dvidešimt pirmu namu, kur yra įsikūręs Vilniaus universiteto Medicinos fakultetas – apie tai kalbama specialioje patreonams skirtoje „Žinių radijo“ laidoje.
Dėl buksuojančios valstybės pažangos turėtume taisyti ne tik politines klaidas ar ekonominius sprendimus, bet ir Lietuvos piliečių psichinę sveikatą.
Sergamumas ir mirtingumas nuo širdies ir kraujagyslių ligų Lietuvoje yra vienas didžiausių Europoje.
Širdies nepakankamumu (ŠN) suserga 1 iš 5 asmenų, peržengusių keturiasdešimtmetį. Pusė susirgusių miršta per pirmuosius penkerius metus nuo diagnozės nustatymo, o dešimt metų išgyvena ketvirtadalis.
Šių metų stojimo į Lietuvos aukštąsias mokyklas rezultatai išryškino problemą, apie kurią kalbama jau ne vienerius metus – stojančiųjų skaičius mažėja, o kai kuriuose universitetuose yra tokių specialybių, kurios nesulaukė nė vieno norinčio jas studijuoti.
Jei būtų vardijamos sunkiausios ir labiausiai alinančios ligos, tai širdies nepakankamumas tikrai būtų šio sąrašo viršuje. Pacientai, išgirdę širdies nepakankamumo diagnozę, dažnai išgyvena trumpiau nei ligoniai, kuriems nustatyta ankstyvos stadijos onkologinė liga.
Šio „Mumijų tyrimų maratono“ metu Vilniaus universiteto Medicinos fakutleto antropologai ketina atsakyti, kaip ir iš kur fakulteto saugyklose, pokariu atsirado mumifikuoti vyro palaikai. Ieškodami atsakymo, mokslininkai mumiją tirs kompiuterinės tomografijos metodu, mėgindami nustatyti kūno balzamav...
