mokslininkai

Mokslininkai teigia, kad šis laimėjimas gali padėti ateityje pacientams užsiauginti prarastus dantis.

Bene kiekvienas iš mūsų norėtume gyventi kuo ilgiau. Ir gyventi sveiką bei produktyvų gyvenimą. Galima pasidžiaugti, kad gyvename laikais, kai ilgas amžius nėra tokia didelė retenybė. Natūralu – mums, žmonėms, aktualiausia yra mūsų gyvenimo trukmė ir kokybė. Tačiau ar kada pagalvojote, kad ne vien ž...

CERN dalelių fizikos laboratorijos LHCb kolaboracijos mokslininkai paskelbė reikšmingą atradimą, kuris praplečia dabartinį supratimą apie medžiagą ir antimedžiagą Visatoje. Šis atradimas pirmą kartą pristatytas kovo 24 d. Italijoje vykusioje mokslinėje konferencijoje „59th Rencontres de Moriond 2025...

Nauji tyrimai rodo, kad žmonės, kurie dažnai bendrauja su dirbtinio intelekto (DI) pokalbių robotu „ChatGPT“, yra vienišesni, labiau emociškai priklausomi nuo DI įrankio ir turi mažiau socialinių ryšių ne internete.

Šiandien, kovo 24 d., Vilniaus universitetas (VU) mini visai Lietuvai reikšmingą sukaktį – Biotechnologijos instituto 50-metį. Šio instituto įsteigimas tapo moderniųjų biotechnologijų mokslo pradžia Lietuvoje.

Žmonės gyvena ilgiau nei kada nors anksčiau, bet net dabar tik nedaugelis iš mūsų sulauks daugiau nei 100 metų amžiaus. Dar mažiau žmonių švęs 110-ąjį ar 115-ąjį gimtadienį. Tiesą sakant, visame pasaulyje yra mažiau nei 250 vadinamųjų „superšimtamečių“, t. y. vyresnių nei 110-ies, ir tik trys iš jų ...

Nors niekada tiksliai nesužinosime, kaip atrodė seniai dingęs didžiausias ryklys megalodonas, naujasis tyrimas pateikė bene tiksliausią jo rekonstrukciją.

Naujai sukurta dirbtinio intelekto (DI) ir robotikos sistema padeda tetraplegija sergančiam vyrui savo mintis paversti mechaninės rankos judesiais.

Vilniaus Gedimino technikos universitete („Vilnius Tech“) startavo Europos kosmoso agentūros (EKA) finansavimą gavęs mokslinis projektas – Antano Gustaičio aviacijos instituto (AGAI) ir Mechanikos mokslo instituto (MMI) mokslininkai kartu verslo partneriais kuria pažangios pjezoelektrinės pavaros pr...

Harvardo universitetas laikinai įšaldo personalo samdą. Kolumbijos universitetas susiduria su rimtu iššūkiu: 400 mln. dolerių federalinio finansavimo sumažinimu. Kalifornijos technologijų institutas (CALTECH) lieka neužpildęs jaunų mokslininkų pozicijų. Vienas Vašingtono universiteto mokslininkas ėm...

Lietuvos mokslininkai su kolegomis iš Europos ir visais besidominčiais dalinsis savo žiniomis bei patirtimi vienoje didžiausių tarptautinių mokslo konferencijų Baltijos šalyse „RSU Research Week 2025“, kuri kovo 24-28 dienomis vyks Rygos Stradinio universitete.

Vilniaus universiteto (VU) Gyvybės mokslų centro (GMC) Biomokslų instituto ir EMBL partnerystės instituto mokslininkė prof. Urtė Neniškytė pelnė prestižinę Europos mokslo tarybos (ERC) įsitvirtinančių mokslininkų dotaciją (Consolidator Grant). Jos projektui skirtas 2 mln. eurų finansavimas, patvirti...

Du JAV astronautai, dėl erdvėlaivio gedimo ilgiau nei devynis mėnesius neplanuotai užsibuvę tarptautinėje kosminėje stotyje (TKS), pagaliau grįžo į Žemę.

Pranešama, kad nauja lazerinė vaizdo technologija gali užfiksuoti milimetro raiškos vaizdą iš daugiau nei 100 kilometrų atstumo.

Tarakonai gali patekti į tokias vietas, į kurias negali patekti joks žmogus, nepalikdami pėdsakų – dėl šių savybių jie puikiai tinka paieškos ir gelbėjimo operacijoms ar stebėjimui.

Ateityje Lietuvoje esanti ekosistema dėl klimato kaitos susidurs su naujų augalų, gyvūnų ir kenkėjų rūšių keliamais iššūkiais. „Gyvūnų ir augalų populiacijos keičiasi. Tie, kuriems sąlygos Lietuvoje gyventi pasidaro netinkamos – pasitraukia. Vienos rūšys sugeba prisitaikyt, o kitos – ne“, – sako miš...

Vilniaus universiteto (VU) Gyvybės mokslų centro (GMC) mokslininkų dr. Gretos Leonavičienės ir prof. Lino Mažučio fundamentiniai tyrimai pavienių ląstelių analizės srityje atvėrė kelią pažangiai biotechnologijų plėtrai. Remdamasis jų atradimais, biotechnologijų startuolis „Atrandi Biosciences“ pritr...

Vilniaus universiteto (VU) Medicinos fakulteto tyrėjų komanda atlieka tyrimą, kurio tikslas – atrasti kraujyje specifinius biožymenis, ateityje padėsiančius identifikuoti žmones, linkusius į savižudybę, kad būtų galima jiems laiku suteikti reikiamą pagalbą.

„Superdeimantai“ yra maždaug 58 proc. kietesni už įprastus deimantus ir pasižymi kitomis intriguojančiomis savybėmis.

Nesvarbu, ar tai būtų prekybos centro kasų pypsėjimo aidas, ar kavos aparato šnypštimas kavinėje, smegenys stengiasi iššifruoti šimtus triukšmo šaltinių kiekvieną dieną.