246 straipsnių
Tai rečiausias pasaulyje banginis – iki šiol buvo aptikti tik septyni tokie banginiai. Apie šią mįslingą rūšį beveik nieko nežinoma. Tačiau pirmadienį Naujojoje Zelandijoje nedidelė mokslininkų ir kultūros ekspertų grupė susibūrė prie beveik tobulai išsilaikiusio kastuvadančio banginio (spade-toothe...
Su vyresniuoju mokslininku, biochemiku ir bioinformatiku, dr. Jonu Cicėnu susėdome pasikalbėti apie tai, kodėl jis po ilgų metų užsienyje sugalvojo grįžti į Lietuvą. Ankstesniuose interviu jis tvirtai tikino, kad į Lietuvą niekada negrįš, o jo moksliniai tyrimai itin vertinami Vakarų valstybėse. Čia...
Vaikščiojimo metu fizinį intensyvumą labai patogu yra vertinti pagal širdies susitraukimo dažnumą. Prof. A. Skurvydas nurodo būdus, kuriais galite apskaičiuoti naudingus sveikatos rodiklius. Sveikas didžiausias širdies susitraukimo dažnumas apskaičiuojamas tokiu būdu: 220 minus amžius. Pavyzdžiui, s...
Antradienį Švedijos karališkoji mokslų akademija Stokholme 2024 m. Nobelio fizikos premiją skyrė Prinstono (JAV) universiteto profesoriui Johnui Hopfieldui ir Toronto universiteto (Kanada) profesoriui Geoffrey Hintonui už fundamentalius atradimus, leidžiančius atlikti mašininio mokymosi užduotis n...
Visame pasaulyje atliekami įvairūs fizinio aktyvumo tyrimai rodo vis prastėjančią fizinio aktyvumo situaciją. Remiantis Pasaulio sveikatos organizacijos (PSO) pateikiamais duomenimis, pasaulyje apie 80 proc. vaikų ir paauglių nepasiekia rekomenduojamo fizinio aktyvumo kiekio.
Pietų Australijos universiteto ir Deakino universiteto mokslininkai iškėlė prielaidą, kad didelės ir erdvios patalpos aukštomis lubomis pablogina studentų gebėjimą susitelkti į pateiktų užduočių atlikimą.
Ar žmogus bus, liaudiškai tariant „vyturys“ ar „pelėda“, lemia žmogaus chronotipas, kuris yra iš dalies biologiškai nulemtas genų. „Mūsų chronotipas, tai yra mūsų natūralus polinkis eiti miegoti ir keltis tam tikru metu,“ – sako neuromokslininkė dr. Laura Bojarskaitė.
Spartėjantys pasauliniai pokyčiai kelia grėsmę didžiulei Žemės biologinei įvairovei, įskaitant vandenynus, kurie vis dar lieka mažai ištirti. Iki šiol yra įvardyta ir aprašyta tik nedidelė dalis iš maždaug dviejų milijonų jūrose gyvenančių rūšių. Didelių iššūkių kelia laikas, kurio reikia norint mok...
„Nors su normomis gyventi užknisa, be jų gyventi būtų labai sunku“, – šypsosi VU Filosofijos fakulteto sociologė dr. Milda Pivoriūtė. MO muziejaus didžiosios parodos „Šito pas mus nėra“, tarp kitų temų nagrinėjančios įvairias socialines normas, atidarymo MOratono metu sociologė pasidalino įžvalgomis...
Infekcinių ligų testų tikslumas – vienas svarbiausių aspektų, diagnozuojant žmogaus sveikatos būklę. Tam, kad šie testai atliktų savo funkciją, naudojami imuniniai jutikliai, kurių rezultatus nulemia tam tikri procesų metu kylantys signalai. Tačiau kartais šie signalai sutrinka, ir tai gali pakenkti...
Europos mokslo elitas įvertino Vilniaus universiteto (VU) ir Toronto universiteto profesoriaus Artūro Petronio veiklą ir pritarė jo narystei Europos molekulinės biologijos organizacijoje (EMBO). Naujieji nariai buvo paskelbti liepos 9 d. EMBO 60 metų jubiliejaus proga.
Mokslininkai iš Japonijos išsiaiškino, kas gali padėti įveikti pyktį ir kaip su tuo susidoroti.
Habilituoto mokslų daktaro Narimanto Čėno laboratorijoje vyksta redoks aktyvių vaistų, jų analogų ir pirmtakų tyrimai. „Tai dažnai nėra tokie preparatai, kuriuos gauname vaistinėje, tačiau jų tyrimai leidžia prognozuoti naujas vaistų pritaikymo galimybes arba jų šalutinį poveikį“, – pasakoja mokslin...
Šiandien nukeliaukime į studentų miesteliu vadinamą Saulėtekį, į Gyvybės mokslų centrą. Čia mūsų laukia virusų tyrinėtojas Gytis Dudas. Jis iškart mus nusiveda į vieną iš daugybės čia esančių laboratorijų. Šiandien jis papasakos, kaip išgarsėjo mūsų šalyje ir kodėl čia neturi nė vieno konkurento.
Baltijos jūroje prasidėjo itin retas natūralus gamtinis procesas – iš Šiaurės jūros į Baltijos jūrą ėmė plūsti didelis kiekis sūraus vandens, praneša LSM.lv.
Į mokslininkus dažnai kreipiasi medikai ar verslininkai, prašydami išspręsti iššūkius, kurių jie patys negali įveikti. Tokių prašymų susilaukia ir Vilniaus universiteto Gyvybės mokslų centro Biochemijos instituto Bioanalizės skyrius, kuriam vadovauja dr. Marius Dagys. Pasak skyriaus vadovo, ne už il...
Vytautas Žutautas negalvojo, kad kada nors gyvenime užsiims chemija. Užaugęs Žemaitijoje, prie Platelių, pasirinko anuometinį VGTU, kur baigė bioinžinerijos bakalauro bei nanobiotechnologijos magistro studijas. O vėliau, paskatintas dėstytojos, tapo Fizinių ir technologijos mokslų centro (FTMC) chem...
Iš Zarasų rajone esančio Dusetų miestelio kilęs Mantvydas Merkis sveikatos mokslų keliu pasuko prieš bene 10 metų. Tiesa, Kauno technologijos universiteto (KTU) doktorantas saugoti pacientų sveikatą pasirinko tobulindamas įvairias technologijas: „Tai labai plati ir įdomi sritis, nuo paprasčiausių in...
Eidama susitikti su mumis Ieva Plikusienė sulaukia tikrai ne vieno praeivio žvilgsnio. Tačiau, ko gero, ne vienas nustebtų sužinojęs, kad ši stilinga blondinė – visame pasaulyje žinoma mokslininkė, išgarsėjusi, beje, per pandemiją.
Tyrinėjant bakterijų apsaugos nuo virusų sistemas, atsirado CRISPR-Cas genomų žirklės, kurios išgarsino Lietuvos mokslininkus visame pasaulyje. „Tai rodo, koks didelis yra šių tyrimų potencialas, kiek dar daug neatrastų veikimo mechanizmų, kurie ateityje gali turėti labai daug pritaikymo galimybių b...
