7 straipsnių
Morės deginimas – Morė, dirbtinė moteris sietina su žiemos personifikacija, sudeginama per Užgavėnes. Senovėje buvo tikima, kad Morės deginimas padės išvaryti žiemą ir prisišaukti pavasarį.
Vilniaus etninės kultūros centras kasmet per Užgavėnes sumanydavo originalių būdų, kaip susidoroti su More. Šventės organizatoriai šią mitinę, mirtį ir marą simbolizuojančią būtybę vis atitolindavo nuo jos tradicinio įvaizdžio: ir iš spurgų buvo ją pagaminę, ir sukonstravo iš perdirbimui skirtų atli...
2020 m. vasario 22 d., šeštadienį, 14 val. Žaliūkių malūnininko sodyboje (Architektų g. 73, Šiauliai) prasidės Užgavėnių šventė. Tai pirmas ir turbūt pats triukšmingiausias projekto „Tradiciniai sambūriai prie Žaliūkių vėjo malūno“ renginys, kuriuo pradedamas 2020 metų kalendorinių švenčių ciklas „A...
Klaipėdos universiteto (KU) Botanikos sode pirmą kartą suorganizuotos Užgavėnės. Jose ir pagrindiniai šventės simboliai: persirengėliai, kaukės, blynai, Lašininio ir Kanapinio kova, Morės deginimas. Pasak organizatorių, taip norėta priminti senąsias Užgavėnių tradicijas, rašoma pranešime žiniasklaid...
Nors kai kur Lietuvoje žiema iš kiemo triukšmingai varyta praeitą savaitgalį, tačiau tikroji Užgavėnių diena - antradienis, kovo 5-oji.
Kurorto gyventojai kviečiami suskubti daryti Užgavėnių kaukes ir kovo 5 d. aktyviai dalyvauti žiemos išvarymo šventės renginiuose, vyksiančiuose Palangoje bei Šventojoje.
Šeštadienį Lietuvoje švenčiamos Užgavėnės – linksmybių kupina šventė, po kurios prasidės beveik septynias savaites truksiantis Gavėnios laikotarpis. Tradiciškai, šėlti Užgavėnių proga pakvietė Rumšiškėse esantis Lietuvos liaudies buities muziejus.
Ne Kuršių marių ledu, kaip kasmet, o besniege pakrante į Užgavėnių šventę Ventės rage Lašininį ir Kanapinį šeštadienį atbogino du „šumacheriai“ . Du savadarbiai, didžiaračiai lengvų konstrukcijų bagiai, vietos žvejų naudojami kelionėms ledu į žūklavietes ir iš jų.
