Kėdainiuose sugriuvęs ir net šalies prezidento dėmesio sulaukęs tiltas per Nevėžį, privertė atkreipti dėmesį į kitus avarinės būklės tiltus visoje šalyje. O ekspertai sako, kad pavasarinės orų permainos išbandymu tampa ne tik tiltams, bet ir užtvankoms.
Mūšos upė
15 straipsnių
Pažintinis takas, įtrauktas į Lietuvos rekordų knygą: vieta, kuri apdovanoja įspūdingais vaizdais ir spanguolėmis (5)
Koja už kojos žingsniuoju dailiu medinių lentų takeliu. Girdžiu tik savo žingsnius, kažkur tolumoje čirškančius paukščiukus ir tolygų šlamesį išduodantį medžių viršūnėmis skrajojantį vėją. Visiška ramybė. Net žmonės, kurie aplenkia, ar kuriuos aplenkiu aš, atrodo nesukelia jokio triukšmo, balsai ir ...
Dar vienas neįprastas savaitgalis, pilnas nerimo, nežinomybės ir sumaišties. Taip galėtų sakyti tiek, kurie nežvejoja. O mes, meškeriotojai (bent jau nemaža mūsų dalis, kuri pragyvenusi šiame pasaulyje truputį daugiau), galime apie tai pagalvoti ir iš filosofinės perspektyvos. Visko yra buvę – ir kr...
Savaitgalį nusimato gana smagus, pavasariškai – rudeniškas oras, lydimas vakarinių krypčių vidutiniško stiprumo vėjo ir kelių laipsnių šilumos. Kitaip tariant – situacija, prie kurios jau įpratome. Tad niekas nekliudys šeštadienį ar sekmadienį, pagainioti šlakius, upėtakius ar lydekas, parymoti su d...
Artėjančio savaitgalio planai aiškūs tik vėgėlių ir stintų žūklės entuziastams. Pirmiesiems jau nėra kur trauktis – paskutinės dienos prieš draudimą. Tad nors akmenimis iš dangaus kristų, jie bus prie upės ir bandys pagauti varliagalvę. Antriesiems irgi paprasčiau – stinta geriau ir blogiau kimba, a...
Savaitgalio aktualijos žvejams. Sterkų migracija į jūrą, plėšikaujantys ešeriai ir žūklė tarp „salotų“ upėse (2)
Šis rugpjūtis – kontrastų mėnuo. Tai liūtys pliaupia, tai saulė kepina. Visko po truputį. Visgi, savaitgalis beveik visoje Lietuvoje nusimato saulėtas, beveik be vėjo ir, sakyčiau, saikingai šiltas. Koks ir dera paskutiniam vasaros mėnesiui. Tad kas dabar atostogauja – skųsti neturi teisės. Tik va, ...
Birželio 5 d. vakare, apie 23 val., Panevėžio valdybos Gyvosios gamtos apsaugos inspekcijos būdraujantis pareigūnas sulaukė skambučio iš bendrojo pagalbos centro dėl pastatytų statomų tinklų Mūšos upėje netoli Puškonių kaimo, Pasvalio r., – apie tai rašoma Aplinkos apsaugos departamento prie Aplinko...
Kaip gerai, kad pasivaikščiojimams pelkėse įrengti medinių lentelių takai, o tai atsitiktų kaip tai uogautojai, kuri susiviliojo raiste sirpstančiomis uogomis, išėjo jų rinkti ir negrįžo namo. Sako, josios tik apgraužtus kaulelius rado. Taip niekas ir nesužinojo kas uogautojai atsitiko, niekas net n...
Kas nėra girdėjęs pasakymo „Žiobriai taip kibo, kad net rankas pakirto“. Visada galvodavau, kad tai – tik graži metafora, bet dabar jau nesu tuo tikras. Na, bet apie viską iš eilės.
Savaitgalį sugrįžęs po ne itin rezultatyvios šapalų žūklės Šiaurės Lietuvoje atsidariau Facebook paskyrą tikėdamasis, kad ir kitiems tądien nelabai sekėsi. Juk niekas tokiais atvejais labiau neguodžia, kaip kolegų nesėkmės. Ar ne tiesą sakau, brangūs bičiuliai?
Yra kraštų, apie kuriuos tenka išgirsti daug anksčiau, nei juos pamatai, arba apie juos sklindantys gandai būna tokie keisti, kad nelabai norisi jais tikėti. Viena iš tokių paslaptingų Lietuvos vietų man yra per Šiaurės Lietuvą tekanti Mūšos upė.
Vakar Panevėžio aplinkosaugininkai kartu su Pasvalio rajono pareigūnais ankstų rytą tikrino iš anksto gautą informaciją, kad Mūšos upėje rytais ir vakarais niekur nedirbančių žmonių grupė stato tinklus. Pareigūnai nutarė surengti pasalą.
Praėjusių metų pavasarį Pakruojo rajone esančioje Dvariukų užtvankoje įvykusi avarija padarė didžiulę žalą gamtai, tačiau po kurio laiko atlikti tyrimai parodė, jog tvenkinys vis tiek liko žuvingesnis nei buvo seniau. Tad belieka spėlioti, kiek žuvų Dvariukuose plaukiotų, jei avarija nebūtų įvykusi.
Balandžio 21-osios daugelis žvejų laukia kaip didžiausios šventės. O kaip gi – juk tądien pagaliau vėl galima gaudyti bene geidžiamiausias mūsų šalies plėšrūnes lydekas. Bet pirmosios žūklės neretai būna tuščios, nes žvejai gaudo ten, kur lydekų nėra. Ten, kur jos bus vasarą ar rudenį.
Lietuvoje yra nemažai vidutinio dydžio ne itin sraunių upių, kuriose plaukioja daug gražių ešerių. Pamažu šylant orams ledo ant tokių upių greitai neliks, o tuomet ateis metas čiupti lengvus spiningus ir keliauti tų ešerių gaudyti.