Šiandien Aplinkos apsaugos departamento Utenos valdybos pareigūnai, vykdydami akciją „Lydeka 2021“, suorganizavo žvejybos kontrolės reidą Utenos rajone ir patikrino Molėtų bei Švenčionių rajonų ežerus. Lydekos, gėlųjų vandenų sanitarės, – vertingos žuvys, tad neršto metu jas saugoti ypač svarbu, pri...
nerštas
53 straipsnių
Pavasarį neršiantys žiobriai vilioja brakonierius, o šie – aplinkosaugininkus ir policijos pareigūnus. Dabar didesnis pareigūnų dėmesys skiriamas Kėdainių mieste esančiai Skongalio užtvankai, mat čia šiuo metu būriuojasi daugybė žiobrių ir kitos žuvies, kuri bando įveikti užtvanką ir kilti į aukštup...
Vėjas vėjas ir vėjas. Beveik nieko šią savitė ir nematėme. Tačiau savaitgalis - savaitgalis nusimato visai neblogas. Vėjo bus, bet palyginus su šia savaite saikingai. Šilumos ne per daugiausia, bet visgi irgi dėl to galima kentėti. O štai saulė tokių metų laiku dar niekam nepamaišė. O kas gi kibo ši...
2010 m. šis straipsnis išėjo spaudoje ir sukėlė nemažus atgarsius bei tikriausia sparčiai prisidėjo prie lašišų ir šakių žūklės išpopuliarėjimo Lietuvoje. Manome, kad verta jį pakartoti šį kartą jau elektroninėje erdvėje, nes kaip rodo patirtis – daugelis žvejybinių tiesų nesensta. Gal gale, smagu p...
Šiuo metu lašišos ir šlakiai intensyviai neršia mūsų krašto upėse. Deja, šių žuvų nerštavietės ir lizdai masiškai traukia įvairiausio plauko brakonierius – „elektrikus“, „tinklininkus“, kabliautojus… Gera žinia ta, kad Lietuvoje yra ne vienas gamtai ir jai daromai žalai neabejingas žmogus. Jie nakti...
Rugsėjo 18 d. aplinkos apsaugos pareigūnams vykdant akcijos „Lašiša 2019“ reidą pastebėtas lašišinių žuvų nerštavietėje dirbantis ekskavatorius, rašoma Aplinkos apsaugos departamento pranešime spaudai.
Pasibaigus lydekų, ešerių, o ir daugelio kitų žuvų nerštui vis dar neretai sulaukiame žvejų užklausų dėl sugautos neišsineršusios lydekos ar ikrų vis dar turinčio ešerio. Teorijų šiuo klausimu taip pat išgirstame visokių, nuo galimo „elektrikų“ padaryto poveikio, iki globalaus klimato atšilimo įtako...
K. Skrupskelis: tikimybė, kad prieš nerštą pagauta ir paleista žuvis išnerš yra mažesnė nei 50 proc. (2)
Rašydamas straipsnį „Apie ką tylime, vyrai? Arba kada „pagavai paleisk“ atlieka meškos paslaugą“, parašiau laišką žinomam ichtiologui ir mūsų portalo bendradarbiui Kęstučiui Skrupskeliui ir paklausiau jo nuomonės. Atsakymo teko luktelti ilgiau – Kęstutis labai užsiėmęs žmogus. Tačiau dabar atsakymas...
Skaitytojas Kšyštov klausia: būtų įdomu paskaityti straipsnį apie lašišinių žuvų – lašišų ir šlakių migraciją į upes. Ar išneršusios žuvys kita sezoną vėl keliauja į upes? Ar kelis metus lieka jūroje? Nes jeigu šiuo metu pagauname dar Vilniuje lašišas, tai nelabai suvokiama, kaip ji spės rudenį grįž...
Kaip tai „nemylime“, paklausite? Dar ir kaip „mylime“. Gaudome žiemą, pavasarį ,vasarą ir rudenį. Bet būtent dėl to ir labai apsunkiname išverstakiui dryžuočiui gyvenimą. Bet apie viską iš eilės.
Jau greitai visi, neabejingi lašišų likimui, galės išvysti kelių metų sunkaus museline.lt, „Lašišos dienoraščio“ ir Kauno muselininkų klubo darbo rezultatą – dokumentinį filmą „Sunkus kelias“.
Aukšle vadiname mažutę, pailgą ir plonutę žuvytę, kuri pasižymi labai šmaikščiu judėjimu ir nuolatos plaukioja būreliais viršutiniuose jų gyvenamosios vietos vandens sluoksniuose, dėl to ją kitaip dar viršundene vadina.
Baigėsi beveik du mėnesius trukusi akcija „Lydeka – 2018“. Akcijos metu aplinkosaugininkai siekė pagerinti plėšriųjų žuvų būklę Lietuvos vandenyse ir užtikrinti tinkamas plėšriųjų žuvų pavasarinio neršto sąlygas. Deja, besikėsinančių į lydekų ramybę netrūko. Panevėžio regione daugiau nei pusė aplink...
Nuo balandžio 21-osios žvejai vėl gali sugrįžti į lydekų žūklę. Pavasario pabaiga – geras metas gaudyti margąsias plėšrūnes, nes jos būna aktyvesnės ir ne taip įnoringai reaguoja į masalus. Šįmet susidariusios itin palankios sąlygos lydekų neršimui, todėl jų mūsų vandens telkiniuose turėtų gerokai p...
Meknės yra žuvys, kurios būna aktyvios ištisus metus, bet ant žvejų kabliukų jos dažniausiai pakliūva pavasarį. Po neršto šios žuvys išsisklaido į nedidelius būrelius ir jas surasti pasidaro ne taip lengva. Pavasarį – viskas kitaip.
Nors stovinčio vandens telkiniai dar ilgai bus po ledu, upės netruks išsivaduoti, o tai gera žinia tiems, kurie nekantrauja į rankas paimti ilgas meškeres ir pradėti atviro vandens sezoną. Tačiau pavasario pradžioje reikalus dažniausiai sunkina smarkiai pakilęs upių vandens lygis. Visgi nieko nėra n...
Ilgą laiką tarp Lietuvos meškeriotojų vyravo nuomonė, kad pagauti seliavų mėgėjiškos žūklės įrankiais yra neįmanoma, kad šios žuvys gaudomos tik verslininkų. Tačiau pastaraisiais metais vis daugiau meškeriotojų galima išvysti sėdinčių prie ekečių, išgręžtų virš giliausių ežerų duobių ir laukiančių n...
Vėgėlė (lot. Lota lota, angl. Burbot, vok. Quappe) – vėgėlinių (Lotidae) šeimos žuvis. Vėgėlė yra vienintelis gėluose vandenyse gyvenantis menkių šeimos atstovas.
Beveik pusė Lietuvos meškeriotojų nematytų jokios tragedijos, jei rudeninė lašišų ir šlakių žūklė vyktų išskirtinai laikantis „pagavai-paleisk” taisyklės. Tačiau tiek pat žvejų tokiam sprendimui prieštarautų.
Ežeruose ir tvenkiniuose lynas pradedamas žvejoti pavasarį, ištirpus ledui, o upėse – nuslūgus ir praskaidrėjus vandeniui. Kylant vandens temperatūrai, lynas dažniausiai būna tarp želiančių vandeninių augalų. Šiuo metu jis gerai kimba ant slieko ar uodų lervų. Prieš nerštą kimba blogiau, bet po jo –...