11 straipsnių
Kairiarankiškumas nuo seno gaubiamas šiokios tokios mistikos, ilgą laiką sietas su blogiu – kairiarankius degino inkvizicijos laužuose, bandė drastiškai perauklėti mokyklose. Kodėl žmonės būna kairiarankiai arba dešiniarankiai, ar kairiarankiai dažniausiai būna genijai, ar apskritai tai – paveldimas...
Lyderystė šiuolaikiniam vadovui tapo neatsiejama nuo skirtingų kultūrų pažinimo, kelionių, kompetencijų ir profesijų kaitos. Tame pačiame sektoriuje, pozicijoje ilgesnį laiką liekantys žmonės praranda pranašumą prieš tuos, kurie dinamiškai juda į priekį, kaupdami unikalias patirtis ir atrasdami efek...
45 pasaulio šalis apjungusiame seksualinio elgesio įpročių tyrime pirmą kartą sudalyvavusi Lietuva pateikė ne vieną staigmeną. Tarp jų – pasitenkinimo lytiniais santykiais vertinimas, jų dažnumas, masturbacija ir kiti intymūs įpročiai. Prie tyrimo prisidėjusi ir jo rezultatus apžvelgusi mokslininkė ...
Mokslininkai rado būdą, kaip „skaityti“ žodžius tiesiai iš žmonių minčių. Smegenų implantai gali versti vidinę kalbą per išorinius signalus, todėl paralyžiumi ar kitomis ligomis sergantys žmonės, kurie negali kalbėti ar rašyti, galėtų vėl bendrauti, rašo sciencenews.org.
Neuromokslininkė dr. Laura Bojarskaitė tyrinėja miegą. Jei tiksliau – procesus, kurie mūsų smegenyse vyksta miego metu. Paklausiau jos, kokie yra svarbiausi patarimai tiems, kurie nakčia nori gerai išsimiegoti ir pailsėti, bei ką ji pati daro kasdien.
Neuromokslų srityje pasaulyje Lietuva sparčiai veržiasi į priekį ir garsėja jaunais specialistais – devyniolikmetis Vilniaus universiteto medicinos studentas Edgaras Zaboras ką tik pasibaigusioje pasaulio neuromokslų olimpiadoje pateko į finalą ir užėmė aukštą 11-ą vietą.
Palaikant smegenų aktyvumą – dirbant kompiuteriu, žaidžiant žaidimus, užsiimant rankdarbiais ar bendraujant – galima sumažinti atminties praradimo riziką. Tai rodo „Mayo“ klinikos mokslininkų grupės tyrimas, praėjusiais metais publikuotas žurnale „Neurology“. Suprastėjusi atmintis signalizuoja pažin...
Mokslo bendruomenė pavojingai priartėjusi prie (arba netgi jau peržengė) savo etinės atsakomybės ribas, skubėdama tyrinėti ir suvokti smegenų mįsles ir eksperimentuodama su dirbtinai išaugintais substratais, perspėja kai kurie mokslininkai.
„Mūsų smegenys taip veikia, kad mėgstame būti tose rogėse, kur esame įpratę būti“, – sakė Vilniaus universiteto neuromokslininkė dr. Urtė Neniškytė laidoje „DELFI diena“. „Aš manau, kad žmonės supranta, kas yra neuromokslas, kad tai yra kažkas apie smegenis ir kaip jos veikia. Bet, pavyzdžiui, mitas...
Ne vieną tarptautinę stipendiją moksliniams tyrimams atlikti laimėjusi ir prestižiniame Kembridžo universitete daktaro disertaciją apsigynusi biochemikė Urtė Neniškytė sako, kad mokslininkės keliu pasuko visai ne dėl noro pakeisti pasaulį, o tiesiog siekdama patenkinti savo smalsumą.
Berkeley'je veikiančio Kalifornijos universiteto neuromokslininkai atrado būdą, kaip vieno mygtuko paspaudimu priversti pelę sapnuoti, skelbia portalas „scienceyear.net“.
