14 straipsnių
Prasidėjus pavasariui, medžių šaknyse sukauptos vertingos maistinės medžiagos perduodamos po žiemos bundančio medžio vainikui – šių medžių sulčių, vadinamų sula, skuba prisileisti visi, kas ją mėgsta ir vertina. VDU Botanikos sodo Mokslo skyriaus Vaistinių ir prieskoninių augalų mokslo sektoriaus ve...
Kretingoje prieš 4-erius metus įsikūrusios garsios šalies žolininkės ir liaudies medicinos žinovės, buvusios pedagogės, kultūros darbuotojos ir Sąjūdžio kūrėjos 76-erių Janinos Danielienės gyvenimas – tarsi įtraukus romanas, kurio dominantė – skaudūs likimo kirčiai: dvi skirtingos onkologinės ligos ...
Visuomenei ir ekspertų komisijai buvo pasiūlytas 60 vaistinių augalų sąrašas, iš kurio viešo balsavimo būdu išrinktas nugalėtojų penketukas bei komisijos sprendimu paskelbtas 2024 metų vaistinis augalas: juo šiemet tapo mažalapė liepa (Tilia cordata Mill) – gydantis, medingas ir aromatingas medis, k...
Sveikatos apsaugos ministerijoje (SAM) ketvirtadienį pasirašytas pirmasis visuotinis Lietuvos vaistininkų profesinės etikos kodeksas. Kodeksą pasirašė Lietuvos farmacininkų sąjunga, atstovaujama prezidentės prof. habil. dr. Onos Ragažinskienės, ir Lietuvos vaistininkų sąjunga, atstovaujama pirminink...
Siekiant puoselėti tradicijas, gilinti visuomenės žinias apie gamtoje esančius vaistinius augalus ir tinkamą jų vartojimą, prieš pat Lietuvos valstybės atkūrimo šventę išrinktas lietuviškiausias metų vaistinis augalas.
Pastebėta ir moksliniais tyrimais pagrįsta, kad visų užkrečiamųjų ligų, epidemijų/pandemijų atvejais nesuserga arba lengvai serga asmenys su stipria imunine sistema. Sustiprinti imunitetą gali kai kurie augalai, pavyzdžiui – rausvažiedė ežiuolė.
Vaikščiodami pievomis ir pamiškėmis dažnai tik gėrimės augalų grožiu, tačiau verta žinoti, kad dauguma jų – vertingi vaistiniai augalai. Pastaruoju metu išskirtinis dėmesys skiriamas siauralapiui gauromečiui (Chamerion angustifolium (L.) Holub.), kuris naudojamas nuo bitininkystės iki medicinos: šio...
Kiaulpienę vos tik atšilus orams norisi nušienauti, nes ji paplinta pievoje. Žolininkai sako, kad ji netgi vertingesnė nei populiarusis ženšenis. Apie tai, kokių vaistažolių galima rasti pavasarį, LNK žinioms pasakojo Marius Lasinskas ir Ona Ragažinskienė.
Pirmą kartą surengtuose „Lietuviškiausios vaistažolės“ rinkimuose buvo įvardyti penki favoritai, o nugalėtoja pripažinta vaistinė ramunė. Apie vaistinių augalų naudą stiprinant organizmą šių dienų aktualijų kontekste ir galimus šalutinius poveikius kalbamės su Vytauto Didžiojo universiteto Botanikos...
Iš vienų augalų išgaunamas brangiausias pasaulyje prieskonis, o kiti vadinami mirtinu maistu. Mokslininkai perspėja, kad savigyda vaistiniais augalais yra pavojinga – augalinės kilmės preparatų vartojimą ligoms gydyti turi rekomenduoti tik medicinos srities specialistai.
Pasaulyje ilgai manyta, kad panacėja yra ženšenis, Europoje panacėja buvo vaistinė mandragora, Lietuvoje – miškinė sidabražolė, bet iš tikrųjų panacėjos, gelbstinčios nuo visų ligų, tikrai nėra, LRT RADIJUI sako Vytauto Didžiojo universiteto Kauno botanikos sodo Vaistinių ir prieskoninių augalų kole...
Sakoma, kad pabudę po ilgo žiemos miego, lokiai leidžiasi ieškoti meškinių česnakų. Gerą savaitę kitą paėdę jų lapų, rudieji išjudina per įmygį sulėtėjusią medžiagų apykaitą, išsivalo organizmą nuo susikaupusių toksinų. O kadangi žiemos balasto šalinimasis esąs nemalonus, net riaumoja iš skausmo.
Pats metas vaistinius ir prieskoninius augalus ruošti žiemai. Mokslininkai rekomenduoja gamtos vaistinėlėje turėti iki pusės kilogramo įvairiausių augalų.
Šaltalankių vaisiai ir lapai yra vitaminų ir kitų veikliųjų medžiagų arsenalas, LRT RADIJO laidoje „Sveikata“ sako provizorė biomedicinos mokslų habilituota daktarė Ona Ragažinskienė.
