49 straipsnių
Istorinė atmintis gali būti suvokiama kaip individualus reiškinys, priklausantis šeimos, giminės ar net personalinių pasakojimų sferai, kuris susijęs su turimomis patirtimis ir išgyvenimais, įkontekstintais istoriniuose procesuose. XX amžiuje tai gali būti labai įvairūs aspektai: dalyvavimas Neprikl...
Antradienį Seime po svarstymo balsuota dėl vieno blogiausių įstatymų projektų – Paulės Kuzmickienės su kolegomis parengtos Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimų centro (toliau tekste – LGGRTC arba tiesiog Genocido centras) reformos. Esant 70 balsų „už“, iš kurių daugumą sudarė 38 „kons...
Kiekvieną vasarą Lietuvoje diskutuoti apie paminklus tampa beveik tendencija. Prieš porą metų šiltuoju metų laiku Lietuvą buvo apėmęs iš sovietmečio vis dar užsilikusių paminklų griovimo vajus, palydėtas diskusijų ir nesutarimų – griauti ar negriauti. Pernai vasarą viešojoje erdvėje netilo diskusijo...
Dar 2010 metais profesorė Vanda Zaborskaitė savo straipsnyje „Atsiminti ir puoselėti“ (paskelbta Bernardinai.lt, 2010 m. gegužės 17 d.) labai išsamiai pagrindė memorialinių butų-muziejų Vilniuje saugojimo ir puoselėjimo tikslus.
Prieš kurį laiką mūsų kultūros ministras viešai prisipažino turįs problemą. Jis sakė negebąs Mažojo teatro įkūrėjo bei meno vadovo Rimo Tumino atskirti nuo alkoholiu piktnaudžiaujančio nedraugiškos šalies kareivio. „Atsiprašau, – sako ministras, – garbusis režisierius man niekuo nesiskiria nuo girto...
Diskusijos ir ginčai dėl Salomėjos Nėries išpaminklinimo labai panašūs į neseniai virusias aistras dėl Justino Marcinkevičiaus ir Antano Smetonos įpaminklinimo. Galima neabejoti, kad ir ateityje to neišvengsime.
Klaipėdos rajone buvo apipaišyti paminklai. Policija tiria aplinkybes.
Gruodžio 4 d. delfi.lt portale retoriškai klausėme: kas priima sprendimus dėl paminklų statymo Kaune?
Neseniai sužinojome, kad kitąmet Kauną papuoš Lietuvos didžiojo kunigaikščio ir Lenkijos karaliaus Aleksandro Jogailaičio skulptūra. Paminklą miestui dovanoja Prano Kiznio fondas. Kauniečiai patys nuspręs, kurioje iš trijų siūlomų erdvių skulptūra bus pastatyta – Ramybės parko prieigose ties Miško g...
Kam ir kodėl statome paminklus? Simbolinis ir retorinis klausimas, į kurį atsakyti, panašu, sudėtingiau, nei atrodo iš pirmo žvilgsnio.
Seimo Europos reikalų komiteto pirmininkė Radvilė Morkūnaitė-Mikulėnienė teigia, kad Lietuva ruošia pareiškimą Rusijai dėl pastaruoju metu visoje šalyje naikinamų paminklų stalinizmo aukoms atminti bei dėl neseniai Kaliningrade atidengto monumento Michailui Muravjovui-Korikui. Įdomu tai, kad M. Mura...
Lietuvoje jau ne pirmas dešimtmetis nuolat kyla karšti ginčai dėl senų paminklų nukėlimo arba nuvertimo ir dėl naujų paminklų statymo. Įsitraukia įvairiausi visuomenės sluoksniai. Tiesa, amžiaus grupės dalyvauja ne vienodai aktyviai – seniausieji dėl sveikatos ar užgyventos išminties tyli, o jauniau...
„Lietuvos valstybė – pabandyk ištarti...“ – po atgauta Trispalve Sąjūdžio maršuose skambėjusi „Anties“ daina mokė lietuvius būti Valstybės piliečiais. Ilgus dešimtmečius to laukta, svajota, kentėta, ir štai – pagaliau!
Visuomenės nuomonės ir rinkos tyrimų centro „Vilmorus“ 2023 metų liepos 12-19 dienomis atliktas tyrimas atskleidė gyventojų požiūrį į paminklų laisvės kovotojams šalinimą dėl šių galimo dalyvavimo Holokauste, skelbiama pranešime spaudai.
Galima drąsiai teigti, kad kai kurios skulptūros ir paminklai Vilniuje yra tapę ne istoriniais ženklais, o audringų apkalbų ir pajuokos objektais. Tačiau su pasvarstymu, kad ilgainiui, ko gero, su visais monumentalaus meno kūriniais vis tiek yra susigyvenama, sutinka ir gidė Miglė Mikulėnaitė. „Mana...
Kauno miesto savivaldybės Didžiojoje salėje visuomenei pristatytas, anot Kultūros paveldo skyriaus vedėjo Sauliaus Rimo, supaprastintas statybos projektas, kurį įgyvendinant, Laisvės alėjoje, prieš senąjį policijos komisariatą, turėtų iškilti obeliskas. Jį atidengti žadama spalio 2-ąją, minint Angel...
Skulptūrų statyba Kauno viešosiose erdvėse pastaraisiais metais glumina. Kas sieja Vytį, Taurą ir obeliską, ką tai sako apie laikinosios sostinės tapatybę?
Be įamžinimo ženklų garbioms asmenybėms neįsivaizduojamas joks miestas, juo labiau didmiestis. Deja, kol kas tenka pripažinti, kad Vilniui su jais kažkaip nesiseka. Visuomenę dažnai nuvilia tiek skulptūrinių-architektūrinių idėjų vizualiniai sprendiniai, tiek įpaminklinimo įgyvendinimas. Kūrėjai tik...
Nemėgstu paminklų, nemėgstu „selfių“ su paminklais. Apskritai puikavimasis nuotraukose su žymiais objektais kažkiek dvelkia didybės manija. Tarkim „Aš ir Tadžmahalas“ arba „Aš ir Egipto piramidės“. Šiaip, lyg ir norima parodyti, kad „ir aš ten buvau“, bet vis tiek kažkaip pernelyg sureikšmina tą „aš...
Desovietizacija Lietuvoje vyko vangiai. Praėjus 30 metų po nepriklausomybės atgavimo sovietiniai paminklai, jau nekalbant apie gatvių pavadinimus, dar puošė / dergė Lietuvos viešąją erdvę. Procesas įgijo dirbtinį postūmį, gruodžio mėnesį Seimui priėmus vadinamąjį desovietizacijos įstatymą, kuris dra...
