8 straipsnių
Karantinas Lietuvoje paskelbtas jau ilgiau nei du mėnesius. Išsyk po karantino paskelbimo, Vyriausybės darbo grupė pateikė ekonomikos palaikymo priemonių planą. Pats planas savo esme nebuvo blogas. Tačiau laikui bėgant vienas po kito pradėjo ryškėti plano įgyvendinimo trūkumai. Lygiagrečiai verslo b...
Prieš kurį laiką daug dėmesio sulaukusi, bet po to atmesta taip vadinamųjų „vaučerių“ priemonė galėtų būti pasitelkta sprendžiant naujojo koronaviruso sukeltos krizės padarinius, sako investicijų fondo „BaltCap“ partneris Simonas Gustainis.
„Swedbank“ vyriausiasis ekonomistas Nerijus Mačiulis sako, kad viena geriausių priemonių siekiant skatinti ekonomiką yra karantino priemonių švelninimas. N. Mačiulis taip pat sako, kad finansų krizės Lietuvoje greičiausiai nebus.
Koronaviruso krizės akivaizdoje Lietuvoje įvestas prastovų subsidijavimo mechanizmas neveikia, todėl ateityje ketinama subsidijuoti tiesiog darbo vietas, sako finansų ministras Vilius Šapoka.
Nepaisant Vyriausybės pažadų ir sprendimų, reali finansinė parama nuo koronaviruso krizės nukentėjusio verslo vis dar nepasiekia, teigia verslininkai ir ekonomistai. Anot jų, paramos lėšos stringa dėl perteklinių reikalavimų ir viduriniosios grandies valdininkų siekio apsidrausti, kad nebūtų apkalti...
Lietuvos reakcija į koronaviruso keliamą ekonominę krizę yra ne visai adekvati ir lėta, sako bendrovės „Europos socialiniai, teisiniai ir ekonominiai projektai“ (ESTEP) valdybos pirmininkas, Pandemijos ekonomikos grupės narys Klaudijus Maniokas.
Apie spartų V formos ekonomikos atsigavimą galime pamiršti, sako Covalis Capital. Vyriausiasis ekonomistas ir vienas iš Pandemijos Ekonomikos Grupės (PEG) įkūrėjų Paulius Kunčinas. Jis spėja, kad Lietuvos laukia W formos pasikartojančio nuosmukio scenarijus.
Iš 22,8 tūkst. prastovas paskelbusių įmonių tik pusė kreipėsi dėl subsidijų, o tik kas trečiai iš besikreipusiųjų lėšos jau išmokėtos, rodo balandžio 22 dienos duomenys. Panaudota vos 0,6 proc. numatytų lėšų.
