41 straipsnių
Europos Žmogaus Teisių Teismo (EŽTT) Didžioji kolegija prieš dvi savaites priėmė ilgai lauktus sprendimus trijose garsiose su klimato kaita susijusiose bylose. Jose keliamas valstybių atsakomybės klausimas dėl esamų ir būsimų žmonijos kartų – kas bus, jei valstybės nesiims priemonių kovoti su pražūt...
Aštuoneri metai – daug ar mažai? Politikoje – itin daug. Kodėl? Tokia išvada peršasi, stebint, kad per tiek laiko gana lengvai pasimiršta, kokie įsipareigojimai prieš nevisą dešimtmetį prisiimti. O juk būtent 2016-ųjų balandžio 22-ąją Niujorke vyko iškilminga ceremonija, kurios metu pasirašytas Pary...
Prieš septynerius metus 195 valstybės priėmė Paryžiaus susitarimą ir pasiryžo neleisti, kad pasaulinė temperatūra kiltų daugiau nei 1,5 °C. Šalys įsipareigojo laikytis dekarbonizacijos strategijos ir sumažinti išmetamų teršalų kiekį. Ir tai joms neblogai sekėsi Covid-19 pandemijos laikotarpiu – bend...
2023 metais išmetamų šiltnamio efektą sukeliančių dujų – anglies dioksido – kiekis pasaulyje padidės maždaug vienu procentu ir pasieks naują rekordą, teigiama atlikus naujausius skaičiavimus.
Per savaitę Brazilijos Amazonėje rasta daugiau nei 100 negyvų delfinų. Tai dar vienos rekordiškai aukštos temperatūros aukos.
Žiedinės ekonomikos principais nutiesti, patys energiją gaminantys keliai – dar tik ateities vizija. Tam, kad ji virstų kūnu, dirba pasaulio mokslininkai ir verslas, skelbiama pranešime žiniasklaidai.
Nedidelė turtingų žmonių grupė išmeta pusę visų pasaulio šiltnamio efekto dujų, rašoma naujoje Klimato nelygybės ataskaitoje. Pabrėžiama, kad nors pasiturintys teršia aplinką labiausiai, neigiami klimato kaitos padariniai juos paveikia mažiausiai.
Mokslininkai, naudodami dirbtinį intelektą, ištyrė, kad tikimybė, jog iki šimtmečio vidurio temperatūra kils daugiau nei 2 °C, yra 50 proc. Anot jų, toks temperatūros pokytis smarkiai paveiktų visą pasaulį, tačiau labiausiai – besivystančias šalis. Jie pabrėžia, kad norint išvengti katastrofiškiausi...
Jungtiniai Arabų Emyratai (JAE) valstybinės naftos bendrovės vadovą paskyrė Jungtinių Tautų (JT) klimato kaitos konferencijos (COP28) pirmininku. Kol kai kurių šalių lyderiai priimtą sprendimą sveikina, klimato aktyvistai jam negaili kritikos. Jie kelia klausimą: kaip tas pats žmogus gali ir pardavi...
Vakarų Vokietijos kaimelį Liuceratą užplūdo klimato aktyvistai. Protestas surengtas prieš Vokietijos Vyriausybę ir kasyklų plėtros planus – numatyta kaimelį sulyginti su žeme. Mitingo metu areštuota Greta Thunberg sukėlė didelį visuomenės susidomėjimą situacija. Vokietijos valdžia ir energetikos gig...
Ledynų nykimo mastas ir poveikis yra kur kas didesni, nei manyta anksčiau. Naujo tyrimo duomenys rodo, kad iki amžiaus pabaigos ištirps iki pusės planetos ledynų, o tai reikšmingai prisidės prie jūros lygio kilimo. Remdamiesi naujais palydovų duomenimis ir modeliuodami įvairius klimato kaitos scenar...
Pradėjęs nykti ozono sluoksnis, kuris saugo Žemę nuo kenksmingų ultravioletinių spindulių, atsikurs iki šio amžiaus vidurio, teigiama pirmadienį paskelbtoje naujoje Jungtinių Tautų ataskaitoje. Vis dėlto „Delfi“ kalbintas specialistas džiūgauti neskuba – net jei nykstančio ozono sluoksnio problema d...
Savaitę trukusios Jungtinių Tautų (JT) derybos dėl sutarties, kuria siekiama sustabdyti pasaulinę taršą plastiku, baigėsi praėjusį penktadienį su daugybe idėjų ir vos vienu kitu sprendimu, – pradedami darbai, būtini, kad iki 2024 metų pabaigos būtų parengta pirmoji teisiškai įpareigojanti sutartis š...
Sekmadienį prasidėjo net dvi savaites truksianti Jungtinių Tautų klimato kaitos konferencija, kitaip žinoma kaip COP27. Kas tai per renginys, kodėl ir kaip jis vyksta, kokia rolė čia atitenka Lietuvai bei kokie piešiami ateities scenarijai – „Tvari Lietuva“ pateikia atsakymus į visus svarbiausius kl...
Europoje siaučiant karui, o energetikos išteklių kainoms pasiekus neregėtas aukštumas, visuomenės dėmesys nukrypęs į šias, kiekvieną iš mūsų tiesiogiai liečiančias, problemas. Tačiau negalime pamiršti ir dar vienos – klimato kaitos – problemos.
Didžiausios pasaulyje iškastinio kuro kompanijos neviešai planuoja daugybę naujų „anglies dioksido bombų“ – milžiniškų naftos ir dujų projektų. Juos įgyvendinus, anot specialistų, klimatas neišvengiamai šiltų daugiau nei 1,5°C ir viršytų tarptautiniu mastu sutartą ribą, o tai turėtų katastrofiškų pa...
Kaip sako mokslininkai, laiko deryboms jau nebeturime, veikti reikia čia ir dabar, kadangi klimato kaitos problemoms išspręsti reikalingos nemažos pastangos ir įsipareigojimai. Konferencijoje LOGIN apie kovą su klimato kaita kalbėjo ir „Schneider Electric“ vadovas Baltijos šalyse Denis Gacicha, kuri...
Glazge vykusios JT klimato konferencijos COP26 delegatai iš beveik 200 pasaulio valstybių vėlai šeštadienį pasiekė naują pasaulinį susitarimą, skirtą pažaboti klimato kaitos padarinius, kuriuos mokslininkai laiko potencialiai katastrofiškais.
Prezidentas Gitanas Nausėda pasaulio vadovų susitikime Glazge pristatė Lietuvos įgyvendinamas priemones kovoje su klimato kaita. Šalies prezidento teigimu, iki 2030 metų Lietuva žymiai sumažins taršą ir per 30 metų taps klimatui neutralia šalimi.
Rusijos finansų ministerija pasiūlė patvirtinti tvaraus vystymosi principus, pagal juos atrenkant šalies 191 mlrd. dolerių turto fondo investicijas. Visgi šis žingsnis gali susidurti su prezidento Vladimiro Putino, ne kartą panaudojusio fondą apmokėti naftos ir dujų projektams, pasipriešinimu.
