Petras Puskunigis

Lietuviai ilgai miegojo ant laurų – mūsų šalies pieno pramonės įmonės buvo laikomos Baltijos šalių regiono lyderėmis, šalyje primelžiama daugiausia pieno, tačiau paskutinės žinios verčia pakeisti požiūrį.

Pernai ir užpernai daugumai žemės ūkio sektoriuje dirbančių įmonių buvo puikūs – jų pelningumas nuosekliai augo. „Scorify“ duomenimis, pernai žemės ūkio bendrovės gavo 30 proc. daugiau pajamų ir uždirbo 75 proc. daugiau pelno nei 2021 m. Sektorius pralenkė kitą mūsų ekonomikos lokomotyvą – IT.

2022 metai pieno gamintojams buvo puikūs – Lietuva pagal supirkimo kainas prasiveržė į ketvirtą poziciją ES. Tačiau ruduo atnešė skausmingus pokyčius – kaina krito 29,7 proc. ir, neoficialiais duomenimis, nuo vasario ji dar gali mažėti.

Iki šiol viešojoje erdvėje vyravo mintis, kad perdirbėjai elgiasi kaip nori, o ūkininkai yra silpnoji grandis, kuri, dauguma atvejų, nukenčia. Tačiau grūdų sektoriuje žemdirbiai tapo rimta jėga, su kuria verta skaitytis.

Nors per 20 metų Lietuvoje melžiamų karvių sumažėjo daugiau nei dvigubai, primilžiai krito sąlyginai nedaug – kiekį kompensavo naujos technologijos. Tačiau ūkininkai sako, kad riba jau pasiekta, o istorinis šansas, kai supirkimo kainoms šoktelėjus į rekordines aukštumas, žemdirbiai suskubo prašyti p...

Pandemija, karantinas, vartojimo kritimas – visa tai pernai neatsiliepė didžiausiomis su žemės ūkiu susijusiomis įmonėmis. Apie tai galima spręsti pagal Registrų centrui pateiktas finansines ataskaitas.

Paramą renkantys ūkininkai sako, kad šiandien nebereikia drabužių, svarbu naktinio matymo prietaisai, dyzelinis kuras, tvarsčiai.

Rekordiškai pabrangusios trąšos varo į neviltį grūdininkus, kuriems jos reikšminga savikainos dalis. Jie šluoja pardavėjų sandėlius ir skubiai atlieka dirvos tyrimus vildamiesi, kad per keletą metų azoto ten susikaupė pakankamai ir metus ar dvejus trąšų bus galima naudoti mažiau. Kitas niuansas – ūk...

Lietuvos grūdų augintojų asociacija suskaičiavo, kiek šiemet galėjo uždirbti 150 ha grūdų ūkis.

Keliolika metų kalbėjome, kad mus išgelbės gyvulininkystė, tačiau per tuos metus karvių ir kiaulių skaičius tik mažėjo. Vis daugiau ūkininkų imasi augalininkystės.

Vakcinos nuo koronaviruso gamintojai „BioNTech“ ir „Pfizer“ paskelbė, jog sumažino vakcinų kiekį, kurį artimiausiu metu turėjo pristatyti Lietuvai ir kitoms Europos šalims, o Vyriausybė brangesnę vakcinos įsigyti atsisakė.

Laisvės partija savo koalicijos partneriams pateiktame dokumente konkretizavo savo reikalavimus koalicijos sutarčiai. Juose tokie nemalonūs ūkininkų ausiai pasiūlymai, kaip visiškas lengvatinio dyzelino normų panaikinimas, žvėrelių auginimo fermų uždraudimas, tačiau paliekamas saldainiukas – leidima...

Ūkininkai, kurie susiduria su darbuotojų trūkumu, atviri - be imigrantų mes neišsiversime ir juos galime priimti net šiandien, o kvalifikuotiems darbuotojams siūlomos tokios sąlygos, kurių gali pavydėti ne vienas didmiesčiuose plušantis lietuvis.

Žemės ūkio ministerija pristatė ateinančio finansinio laikotarpio tiesioginių išmokų planą ir iš karto kilo diskusijų, kam tai bus naudinga ir iš ko pinigai bus atimti.

Nuo balandžio pieno perdirbėjai gana ženkliai sumažino pieno supirkimo kainas. Tai palietė net ilgalaikes sutartis, kuriose įsipareigojimai buvo fiksuoti iki metų galo.

Balandį ūkininkai planuoja pradėti sėją ir baiminasi tik dėl vieno – ar bus žmonių, kurie norės ir galės dirbti karantino ar kitų ribojimų, jei tokie bus, metu.

Koronavirusas lemia ne tik tai, kad iš lentynų šluojamos ilgo galiojimo prekės, tokios kaip kruopos, tačiau jis visame pasaulyje keičia maisto prekybos ir netgi gamybos geografiją.

Petras Puskinigis, Lietuvos žemės ūkio bendrovių asociacijų prezidentas, Griškabūdžio žemės ūkio bendrovės, kuri prieš keletą mėnesių į naują karvių fermą investavo 4 mln. eurų, vadovas atviras: šiandien pienininkyste Lietuvoje gali užsiimti tik visiškas kvailys, neskaičiuojantis nei savo, nei sveti...

Tai, apie ką ilgai buvo kalbėta užuominomis, dabar kalbama garsiai – iš Lietuvos žemės išsunkėme viską, ką galėjome, ir mūsų dirvos nyksta.

Nors valdžia ir ekspertai nuolat kalba, kad Lietuvos žemės ūkio ateitis yra vidutiniai šeimos ūkiai, pageidautina gyvulininkystės srityje, tačiau šie, pjaunami sausros ir kainų, tiesiog išparduoda melžiamas karves ir ieško kitų pragyvenimo šaltinių.