43 straipsnių
Pìliakalnis (pilies kalnas) – tai kalva, kalnas, kur stovi ar stovėjo pilis, pilies kalnas. Piliakalniais vadinami labai skirtingos išorinės išvaizdos bei vidinės struktūros objektai: nuo labai panašių į paprastas kalvas ankstyvųjų piliakalnių iki gerai matomais grioviais ir pylimais sutvirtintų vėlyvųjų piliaviečių.
Lietuvoje yra bent keli itin gražūs piliakalniai, kuriuos tikrai verta aplankyti:
Patyrę keliautojai sako, kad ruduo dar geresnis metas keliauti ir pamatyti visas Lietuvos grožybes. Žinoma, paplūdimyje gal nepasideginsite, bet pradėjus gelsti bei kristi lapams atsiskleis tolimi toliai, piliakalniai įgaus aiškesnį pavidalą. Tad nieko nelaukite – išsiruoškite į vienos dienos kelion...
Istorinius įvykius ir kultūrą Aukštadvario regioniniame parke mena šeši lankymui pritaikyti piliakalniai, nuo kurių atsiveria ežeringa, miškinga, kalvinga panorama, užburianti savo grožiu. Kviečiame išsamiau susipažinti ir būtinai aplankyti.
Nerimą kėlusios nuošliaužos ir deformacijos Kernavės Mindaugo sosto ir Lizdeikos kalno piliakalnių šlaituose, ėmusios formuotis 2021 m. pavasarį, jau sutvarkytos. Šią vasarą baigti Kernavės piliakalnių šlaitų avarinės grėsmės šalinimo ir pėsčiųjų takų tvarkymo darbai, pranešė Kultūros ministerija.
Gegužės 12 d. Kroatijos sostinėje Zagrebe, miesto centre veikiančioje AMZ galerijoje, atidaroma kilnojamoji Lietuvos nacionalinio muziejaus (LNM) paroda „(Ne)matomi Lietuvos piliakalniai“, rašoma pranešime spaudai.
Pabodęs miesto šurmulys ir noras pasigrožėti rudenėjančia gamta – pagrindinės priežastys, kodėl miestiečiai ieško pramogų užmiestyje. „Delfi“ pateikia sąrašą vietų, kuriose visai netoli Vilniaus galima ne tik iš arčiau pažvelgti į besikeičiančią gamtą, bet ir aktyviai praleisti laiką.
Sutvarkyta ir pritaikyta lankymui viena gražiausių Žemaitijos nacionalinio parko vietų – Gegrėnų archeologinis kompleksas, apimantis du piliakalnius bei senovės gyvenvietę. Buvo įrengti nauji infrastruktūros elementai: stendai, informacinės rodyklės, suoliukai. Lankytojų patogumui pagerinti takai.
„Lietuvos piliakalniai mums yra neatsiejama šalies žmonių tautiškumo, kovingumo ir pasiaukojimo už tėvynę bei laisvę dalis. Tai neabejotinai vieni prasmingiausių viso to simbolių“, – sakė grupės „16 Hz“ narys Petras Jucevičius.
Pasirodo, kad aibę istorijų įkvėpusios mitinės moterys karžygės amazonės yra visai ne graikų mitologijos išmislas – tokių karžygių buvo galima sutikti ir senovės Rusijoje.
Senovėje turėję svarbų vaidmenį, tapę užuovėjomis nuo priešų, o dabar sutvarkyti, vis didesnius turistų srautus traukiantys, valstybės saugomi archeologijos paminklai. Daugelis piliakalnių virto mūsų krašto puošmenomis, nuo kurių atsiveria įspūdingi vaizdai į vandens telkinius, vieškelius, žaliuojan...
Pažinti unikalias gamtos ir kultūros paveldo vertybes GRYNAS.lt komanda skuba į Sirvėtos regioninį parką, kuris išsiskiria raiškiai kalvotu Švenčionių aukštumos reljefu. Jame išsibarstę kaimai, pavienės sodybos, piliakalniai, pilkapiai, alkakalniai, unikalūs medžiai senoliai ir nenuilstantys šaltini...
Baigiantis 2017-iesiems, kurie paskelbti Piliakalnių metais, skaičiuojama apie 10 atrastų archeologijos paminklų. Į naujų paieškas aktyviau įsijungti kviečiama visuomenė.
Šie metai Lietuvoje paskelbti piliakalnių metais. Vytauto Didžiojo universiteto docentas dr. Vytenis Almonaitis kviečia aplankyti bent vieną Lietuvos piliakalnį. Ne vienas jų mena Mindaugo valdymo laikus, bet iki šiol apaugęs krūmais ir virtęs šabakštynu laukia savojo atgimimo.
Šiemet, liepos 6-ąją, 21 val. minint Lietuvos piliakalnių metus „Tautiška giesmė“ bus giedama net nuo 100 piliakalnių įvairiose mūsų valstybės teritorijos vietose. Tiesa, ruoštis šiai Lietuvos valstybės dienos šventei idėjos iniciatoriai kviečia jau dabar ir balandžio 22 dieną „Mes Darom“ akcijos me...
Valstybinė saugomų teritorijų tarnyba, kuruojanti veiklą Lietuvos nacionaliniuose ir regioniniuose parkuose, kartu su portalu www.pamatykLietuvoje.lt išrinko 30 išskirtinių piliakalnių Lietuvos saugomose teritorijose. Keliavimo sezonas tik prasideda, tad kviečiame juos aplankyti šiais – Piliakalnių ...
Seimas paskelbė 2017-uosius Piliakalnių metais. Tokį valstybės dėmesį lėmė piliakalnių, prie jų esančių gyvenviečių, šventviečių, kapinynų, pilkapių, taip pat ir senųjų kelių reikšmė lietuvių tautos istoriniam tapatumui. Piliakalniai yra baltų kultūros ir ankstyvosios Lietuvos valstybės simbolis, ry...
2017 m. pradžioje prie Kultūros paveldo departamento veikianti Ketvirtoji (archeologinė) nekilnojamojo kultūros paveldo vertinimo taryba suteikė teisinę apsaugą dviems naujiems nekilnojamojo kultūros paveldo objektams - Kalno Grikštų piliakalniui su priešpiliu ir Kalno Grikštų piliakalniui II, esant...
Piliakalnis nėra tik kalnas. Kai apie kurį nors kalbame, kažkur širdies gelmėje išnyra jausmas, kad šis gamtos ir istorijos kampelis liudija šlovingus šalies laikus, mena didingą Lietuvos istoriją ir kviečia pasikapstyti savo paties šaknyse, sakom pranešime spaudai.
Šiandien retas, kuris nežino Kernavės piliakalnių ir Pajautos slėnio, mokslinių archeologinių tyrimų pagalba menančio senąją lietuviškąją savastį ir kylančios Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės galybę. Ne be priežasties Kernavė šiandien yra vadinama lietuvių Troja.
Kultūros paveldo departamentas patvirtino, kad pernai Žemaitijos nacionaliniame parke atrasta kalva iš tiesų yra piliakalnis, ir suteikė jam Medsėdžio vardą. Tyrimais nustatyta, kad tai – vienas ankstesnių piliakalnių Lietuvoje, kuris galėjo susiformuoti pirmaisiais mūsų eros amžiais.
Kernavė – įspūdingo grožio Lietuvos miestelis, garsus savo piliakalniais. Tačiau iš viršaus miestelis su savo sodybomis, bažnyčia, pastatais bei gamta atrodo dar įspūdingiau.
