24 straipsnių
Neįprastos išvaizdos plekšnė – viena originaliausių žuvų. Ir nors jos išvaizda gali gąsdinti, balta mėsa, savitas skonis ir subtili tekstūra paperka išrankiausius maisto gurmanus. Plekšnė populiarumu kol kas nusileidžia kitų rūšių žuvims, tačiau žuvies mėgėjai vis dažniau įtraukia ją į savo racioną,...
Žuvininkystės tarnybos prie Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerijos inspektoriai vykdo nuolatinę jūroje žvejojančių laivų patikrą ne tik Lietuvoje, bet ir kitose šalyse. Dieną pradėję žuvų iškrovimų patikras Klaipėdos uoste, vakare kartu su kolegomis iš Latvijos organizavo jungtinį žuvis iškrau...
Laikais bėga greitai. Metų ciklas pradeda savo kelionę iš naujo. Kas kart lyg ir tas pats, bet kartu – ir visiškai kitoks. Kad ir šie metai. Teoriškai sausis – viduržiemio mėnuo. Turėčiau dabar rašyti apie metrinį ledą, sniego pusnis, po pirmledžio šėlo rimstančius ir besiožiuojančius ešerius, pirmą...
Atvėsus Baltijos jūros vandenims, plekšnės pradeda aktyviai maitintis Baltijos jūros priekrantėje. Apie šias žuvis ir jų meškeriojimą pasikalbėjome su Klaipėdos jūrų muziejaus darbuotoju, ichtiologu ir užkietėjusiu žveju Remigijumi Dailide.
Gal meškeriotojams iš vakarų Lietuvos plekšnė – eilinė žuvis, tačiau man, gyvenančiam sostinėje, ši keistos išvaizdos žuvelė – tikra egzotika. Todėl jei sugalvosite kelioms ar keliolikai dienų nuvykti prie Baltijos krantų būtinai pabandykite sugauti plekšnę.
Dienomis dar vasariškai karšta. Tačiau kaulus gelianti ryto vėsa ir kasryt paežerėse ir paupiuose vis ilgiau slenkantis rūkas jau kužda tau į ausį – vasarėlė į pabaigą. Nespėsi nė mirktelti ir ateis rudens darganos. Nurims poilsiautojų šurmulys. Dangus vis dažniau užsirauks nuo lietaus debesų. O pra...
Pasak pasaulinės maisto ir žemės ūkio organizacijos, nuo 1961-ųjų žuvies vartojimas augo dvigubai greičiau nei jos ištekliai – nenuostabu, kad nemažai rūšių atsidūrė dideliame pavojuje. Mokslininkai prognozuoja, jog, nieko nesikeičiant, jau artimiausiais dešimtmečiais mes iš viso nebeturėsime komerc...
Esame įpratę manyti, kad Baltijos jūroje negyvena jokios įspūdingesnės žuvų rūšys, todėl meškeriotojai savo gyvenimo laimikių dažnai traukia ieškoti kitur. Tačiau dabar galėsime didžiuotis ir vien tik Baltijos jūrai būdinga žuvų rūšimi, - apie tai skelbiama mokslo naujienų portale sci-news.com
Turbūt daugelis meškeriotojų jau planuoja, o gal jau suplanavo savo atostogas su šeima. Dažnai jos būna praleidžiamas prie mūsų mylimos Baltijos jūros. Ir ne visada tai būna vien Palanga ar Nida. Vis dažniau lietuvaičiai mėgsta viešėti pas braliukus latvius ar netolimus kaimynus estus. Taigi, sakyki...
Jau rašėme apie mažus sterkiukus, pardavinėjimus ir rūkomus pamario krašte. Tačiau panašu, kad žvejų verslininkų gudrybės ties mažaisiais „marių vilkais“ nesibaigia.
Vienas britų meškeriotojas vos neatsisveikino su gyvybe, kai sugavęs nedidelę žuvelę juokais apsimetė, kad ją tuoj suvalgys. Prie burnos pakelta žuvis išsprūdo meškeriotojui iš pirštų ir nukrito tiesiai jam į gerklę, kurioje užstrigo.
Plekšnė (lot. Pleuronectes platessa, angl. Plaice, vok. Scholle) plekšninių (Pleuronectidae) šeimos verslinė žuvis.
Šiltuoju metų laiku suintensyvėja ne tik mėgėjų, bet ir verslinė žvejyba. Baltijos jūros žvejai verslininkai stengiasi aprūpinti pajūrio poilsiautojus įvairia žuvimi. Tačiau mokslininkams Baltijos jūros žuvų ištekliai kelia nerimą, ypač plekšnių ir menkių. GRYNAS.lt aiškinasi, kokios šiuo metu yra p...
Jau liko visai nebedaug laiko, kol Baltijos jūros priekrantėje pakankamai sušils vanduo ir čia pasirodys juodažiočiai grundalai, žvejų žargonu vadinami tiesiog „byčiokais”. Ši invazinė žuvų rūšis kelia nerimą mokslininkams, tačiau džiugina žvejus, kurie įpusėjus pavasariui vienas kito ima klausinėti...
Daugiau kaip pusė pasaulio žuvies išteklių yra negrįžtamai išeikvoti, o dar beveik trečdalis – gerokai sumažėję. Jei žvejybos ir žuvies vartojimo tendencijos nepasikeis, komercinių žuvų rūšių vandenynuose neliks jau šio šimtmečio viduryje. „Rūšį išnaikinti labai sunku, bet sumažinti tiek, kad ji vos...
Viena keisčiausių Lietuvos žuvų, be abejo, yra plekšnė. Tiesa, Baltijos jūros priekrantėje pasitaiko trys plekšnių rūšys – upinė (Platicthys flesus), Baltijos (Pleuronectes platessa) bei limanda (Limanda limanda). Jos yra labai panašios, tad paprastam žmogui atskirti jas nėra lengvas uždavinys.
Baltijos jūroje žvejojantys žvejai mėgėjai skundžiasi, kad gali sugauti per mažai menkių ir plekšnių. Tačiau panašu, kad netrukus jie gali sulaukti gerų žinių. Su žvejų nuogąstavimais sutinka ir Aplinkos ministerija, kuri inicijuoja esamos tvarkos pakeitimą.
