11 straipsnių
Skaičiuojama, jog apie 30 proc. populiacijos turi plokščiapėdystę, todėl tai galima laikyti tam tikra norma, daugybė žmonių taip ir nugyvena gyvenimą nesikreipę į medikus dėl savo pėdų. Visgi, kada plokščiapėdystė jau kelia rimtesnes problemas? Ar tokia būsena visada matoma plika akimi ir kada dėl j...
Jei didžiojo piršto sąnarys skausmingas, sustingęs, atrodo, kad spaudžia batai, sunku avėti aukštakulnius, o pasivaikščiojimą apkartina diskomfortas pėdose – tai gali būti vienos labiausiai paplitusių priekinės pėdos dalies deformacijų – Hallux Valgus (iškrypusio pėdos kauliuko) simptomai. Kuo dides...
Plokščiapėdystė pasaulyje paplito išsivysčius civilizacijoms, kai vaikščiojimą basomis gruoblėtais paviršiais pakeitė ne visuomet tinkamai parenkamas apavas. Vilniaus „Kardiolitos klinikų“ Ortopedijos-traumatologijos centro gydytojas ortopedas-traumatologas Liudvikas Kervys teigia, kad net 7 iš 10 ž...
Ar kada pastebėjote, kaip skirtingai žmonės nudėvi batus? Vieni išklypsta į kairę, kiti į dešinę, o treti, kad ir kiek metų būtų nešiojami, atrodo, lyg nupirkti būtų tik vakar. Sporto medicinos gydytojas dr. Gediminas Tankevičius sako, kad pagal tai, kaip atrodo seni batai, galima daug pasakyti apie...
Neapsikentęs laukimo pas gydytoją nusprendžiau ir aš pasidalinti savo istorija. Nieko rimta, tačiau tokia tvarka irgi neturėtų būti.
Kiekvienas vaikas yra individualus ne tik savo pomėgiais, charakteriu, būdo savybėmis, tačiau ir savo fiziologiniais procesais. Vaikai vystosi ir auga individualiai, priklausomai nuo daugelio aplinkybių, todėl skirtingu tempu vystosi ir jų pėdos.
Plokščiapėdystė ar šleivapėdystė yra liga, kuri dažniausiai įgyjama vaikystėje ir paskui sukelia daug nemalonių pasekmių.
Plokščiapėdystė – tiek jaunų, tiek vyresnių žmonių problema. Pasak kineziterapeutų, net 7 iš 10 Lietuvos gyventojų yra nustatyta plokščiapėdystė arba galimas jos atsiradimas. Ką svarbu apie ją žinoti?
Daugybė mažylių būna plokščiapėdžiai. Tai tokia pėdos deformacija, atsirandanti nusileidus arba išnykus jos skliautams. Vasara – palankiausias metas tėveliams pasirūpinti vaiko plokščiapėdystės profilaktika.
Plokščiapėdystė ar netaisyklinga laikysena dažnu atveju ne sutrikimas, o fiziologinė norma. Tokios nuomonės laikosi Vilniaus universiteto Vaikų ligoninės ortopedijos-traumatologijos centro direktorius Kęstutis Saniukas.
„Ką daryti, kad vaikas netaptų plokščiapadis?“ – klausia Aistė P. iš Širvintų.
