Prancūzijos prezidento rinkimai

Antrajame rinkimų ture Emmanueliui Macronui pralaimėjusios kandidatės į Prancūzijos prezidento postą Marine Le Pen palaikytojai pasidalino žinute, esą rinkimų rezultatai – suklastoti, nes dalis biuletenių buvo pažeisti. Ši informacija – klaidinga.

Prancūzijos prezidento rinkimus laimėjęs ir antrą kadenciją užsitikrinęs Emmanuelis Macronas Europą privertė lengviau atsikvėpti – kraštutinės dešinės kandidatė Marine Le Pen nuo jo atsiliko apie 17 proc. Visgi, kaip pastebi politologai, išlaikyti daugumą Prancūzijos parlamente, kurio rinkimai vyks ...

Rinkėjų aktyvumas Prancūzijos prezidento rinkimų antrajame ture 17 val. Paryžiaus laiku (18 val. Lietuvos laiku) siekė 63,2 proc. ir buvo daugiau kaip dviem procentiniais punktais mažesnis nei tuo pat metu per 2017-ųjų prezidento rinkimų antrąjį turą, pranešė Vidaus reikalų ministerija.

Nei socialdemokratų, nei krikščionių demokratų dominuojanti koalicija Vokietijoje didelių permainų tarptautinėje arenoje neturėtų įnešti, mano BNS kalbinti politikos analitikai.

Paryžiaus merė Anne Hidalgo sekmadienį paskelbė, kad sieks tapti pirmąja į Prancūzijos postą išrinkta moterimi, ir prisijungs prie gausėjančio būrio pretendentų mesti iššūkį dabartiniam valstybės vadovui Emmanueliui Macronui.

Paryžiaus merė Anne Hidalgo sekmadienį paskelbs, kad sieks tapti pirmąja į Prancūzijos postą išrinkta moterimi, ir prisijungs prie gausėjančio būrio pretendentų mesti iššūkį dabartiniam valstybės vadovui Emmanueliui Macronui, naujienų agentūrai AFP sakė keli parlamentarai iš jos Socialistų partijos.

Naujosios Zelandijos policijos komisaras Mike'as Bushas pirmadienį pareiškė, kad dviejose Kraistčerčo mečetėse 50 žmonių nušovęs teroristas veikė vienas, bet galimai buvo remiamas kitų asmenų.

Brentonas Tarrantas, buvęs sporto klubo treneris iš kaimiškos vietovės Australijoje, per keliones Europoje susižavėjęs neofašistine ideologija, vadindavo save „paprastu baltuoju vyru“.

Europos Sąjungai reformuoti, kad jos braškančios siūlės būtų galutinai sutvirtintos, reikalingi lyderiai vizionieriai.

Šiandien, pirmadienį, žiniasklaidoje girdime diskusijas apie savaitgalį įvykusius Prancūzijos prezidento rinkimų rezultatus, kaip E. Macron pergalė gali sąlygoti tolesnį Prancūzijos politikos kursą bei ar ilgainiui tikėtini kokie nors pokyčiai euro zonos fiskalinėje politikoje.

Prancūzams sekmadienį renkant naują prezidentą, Lietuvos ekspertai sako, kad pavojų keltų Marine Le Pen pergalė, nes ultradešiniųjų kandidatė skaldytų Europos vienybę ir rodytų palankumą Rusijai.

Sekmadienį vykusiuose Prancūzijos prezidento rinkimuose aiškia balsų persvara laimėjo centristinių pažiūrų kandidatas Emmanuelis Macronas.

Didžioji Britanija, JAV, Olandija, o dabar – Prancūzija: per Vakarų pasaulį ritasi protesto banga. Prancūzijoje ją įsiūbavo prezidento rinkimai, išryškinę nemažos dalies piliečių nepasitenkinimą Europa, abejonę ekonomine globalizacija ir gynybinę laikyseną imigracijos atžvilgiu.

Kandidato į Prancūzijos prezidentus Emmanuelio Macrono kampanijos komanda, internete pasirodžius tūkstančiams jos vidaus susirašinėjimo dokumentų, penktadienį patvirtino, kad patyrė „didžiulę ir koordinuotą įsilaužimo ataką“, ir pasmerkė bandymą „destabilizuoti demokratiją“.

Tarptautinio aplinkos apsaugos judėjimo „Greenpeace“ aktyvistams penktadienį Paryžiuje pavyko užlipti ant Eifelio bokšto karkaso ir pakabinti didelį plakatą su šūkiu „Laisvė, lygybė, brolybė“.

Jau šį sekmadienį, gegužės 7 dieną, bus išrinktas naujasis Prancūzijos prezidentas. Kandidatų į šį postą – centristo Emmanualio Macrono ir nacionalistės Marine Le Pen – užsienio politikos strategijos turi mažai panašumų, o skirtumai gana ryškūs. Dėl šios priežasties analitikai sako, kad šie rinkimai...

Prancūzijos prezidento rinkimų favoritu laikomas Emmanuelis Macronas ketvirtadienį ėmėsi teisinių veiksmų prieš ultradešiniųjų pažiūrų savo varžovę Marine Le Pen, kuri netiesiogiai leido suprasti, kad jis turi „ofšorinę sąskaitą Bahamose“, nurodė jo padėjėjas.

Buvęs Prancūzijos ekonomikos ministras ir judėjimo „En Marche!“ („Pirmyn!“) lyderis Emmanuelis Macronas padarė geresnį įspūdį per baigiamuosius televizijos debatus prieš antrąjį šalies prezidento rinkimų ratą negu jo varžovė - kraštutinio dešiniojo Nacionalinio fronto vadovė Marine Le Pen.

Kandidatai į Prancūzijos prezidento postą – centristas Emmanuelis Macronas ir kraštutinių dešiniųjų lyderė Marine Le Pen – trečiadienį susirungė aršiuose per televiziją transliuotuose debatuose ir pristatė itin skirtingas vizijas apie savo šalies ateitį.

Likus kelioms dienoms iki lemiamo prezidento rinkimų rato kandidatė į Prancūzijos prezidento postą Marine Le Pen pripažino nuplagijavusi dalį į antrąjį turą nepatekusio konservatorių kandidato Francois Fillono kalbos. Ji „visiškai prisiima atsakomybę“ dėl to, pareiškė M. Le Pen televizijos stočiai T...