51 straipsnių
Nuo senų laikų žiniuonius, gyduolius ir alchemikus gaubė paslaptis – jie ruošė gydomąsias žoles, įvairius nuovirus, gamino tepalus, atliko gydomuosius ritualus ir netgi buvo tikima, kad bendrauja su dvasių pasauliu. Net XX amžiuje, jau gerokai patobulėjus medicinai, šių dienų mokslininkai aptinka vi...
Dabartinės Klaipėdos miesto ribos daugeliui puikiai pažįstamos, tačiau vos besikuriantis uostamiestis buvo viliojantis pajūrio kąsnelis, nors ir talžomas atšiauraus vėjo. Uostamiestis priklausė ir Vokietijai, ir Prūsijai, ir Sovietų Sąjungai. O neilgai čia viešpatavęs Napoleonas I paliko gilų pėdsak...
1945 m. balandžio 9 d. krito Rytų Prūsijos sostinė Kenigsbergas, kurį lietuviai iki šiol mielai vadina Karaliaučiumi. Per 78 metus mieste buvo sunaikinta viskas, kas jį siejo su Prūsijos, o tuo pačiu ir Mažosios Lietuvos istorija.
Tarpukariu į Vakarų Europą tekėjęs sviestas ir lietuviški bekonai tapo savotiška mantra, prisimenama ir kartojama, kai kalba pasisuka apie šalies verslo istoriją. Visgi verslo praeities klodai gerokai gilesni ir turtingesni. Parfumerija, kosmetika, bižuterija, bankai, alaus, medienos, maisto pramonė...
Praeitą savaitę, norėdamas kiek atitrūkti nuo aplink vykstančių celofaninių nesąmonių, aprašiau mano pusbrolio nuotykius Vokietijos viešnamyje. Turbūt skaitėte. Jei ne, padarykite tai, nes radosi skaitytojų sakiusių, kad skaitydami jie apturėjo ne tik linksmą laiką, bet ir kažkokios informacijos gav...
Kartais keliasdešimties kilometrų atstumas lemia didelius skirtumus. Dabar vadinamoji Mažoji Lietuva anksčiau buvo Prūsijai, vėliau Vokietijai priklausantis kraštas, kuriame gyveno lietuvininkai. Protestantų bažnyčios ir vokiškos valdžios įtakoje gyvenusių lietuvininkų gyvenimas skyrėsi nuo lietuvių...
Tai labai neįprasta istorija apie didžiulį pastatą Vokietijoje, kuriame pačioje pradžioje, 1872 m., buvo Prūsijos kariuomenės kareivinės. Šioje istorijoje persipina istoriniai, patikrinti faktai ir žmonių pasakojimai.
1945 m. balandį buvo visiškai sugriauta, apiplėšta ir liovėsi egzistuoti Rytų Prūsijos sostinė Karaliaučius (Kenigsbergas), buvęs vienas gražiausių Europos miestų. Lygiai prieš 75 metus, balandžio 9 d., kapituliavus tvirtovės įgulai prasidėjo nauja, sovietinio Kaliningrado istorija.
Vėlyvą rudenį vėl išvykau kelionėn, kuri per daugelį metų tapo tradicija, – į Vokietijos šiaurę, Šlėzvigo-Holšteino žemę, į Sankelmarko akademiją, įsikūrusią už Flensburgo. Po šiuo pavadinimu glaudžiasi dar dvi edukacinės institucijos: Europinė Šlėzvigo-Holšteino akademija ir Academia Baltica. Šiam ...
Prūsija, tas nutolęs ir provincialus, dirbtinis istorijos kūrinys (kunststaat), kraštas, apsuptas priešiškai nusiteikusių šalių – katalikiškos Lenkijos, teutoniškos Vokietijos (Strakauskaitė, 2013), – turėjo unikaliausią miestą šalia Priegliaus, pasak Donelaičio, „puikųjį Karaliaučių“ ir dingusias „...
Prieš pirmąjį pasaulinį karą Tauragė turėjo beveik trylika tūkstančių gyventojų, progimnaziją ir kitas įstaigas. Miestas buvo puošnus ir turtingas. Tauragės dalis nuo bažnyčios iki dvaro buvo vadinama Senmiesčiu. Vyravo labai archajiškos, senosios trobos. Jokio plento iki pat devyniolikto šimtmečio ...
1944 m. Raudonajai armijai įsiveržus į Rytprūsius, karo chaose ir suirutėje daugybė vaikų neteko tėvų, pasimetė geležinkelio stotyse, buvo kitaip atskirti nuo šeimos. Badas, šaltis, Raudonosios armijos ir sovietinių kolonistų agresija tapo nuolatiniu jų palydovu. Dingę, pamesti, pamiršti.
Sūduva. Prieš kelis šimtus metų čia buvo dykra – gūdžių miškų ir klampių pelkių kraštas – tikras rojus paukščiams ir žvėrims. Kovų su kryžiuočiais metu nuo amžių čia gyvenę sūduviai buvo išžudyti, išvaryti į nelaisvę ar pasitraukė iš gimtųjų vietų. Tik vėliau, po Žalgirio mūšio nurimus karams, čia v...
Nuošalioje Bomelsvitės rajono Malūninkų gatvėje esantys garažai šią savaitę sulaukė išskirtinio klaipėdiečių dėmesio. Istorija ir menu besidomintiems miestiečiams smalsu gyvai pamatyti talentingai perpieštą garsiąją Christoph Hartknoch graviūrą - vieną seniausių Mėmelio atvaizdų.
Lietuvos knygynuose pasirodė nauja humanitarinių mokslų dr. Algimanto Bučio knyga „Lietuvių karaliai ir Lietuvos karalystė de facto ir de jure Viduramžių Europoje“ ( Leidykla „Vaga“, Vilnius, 2018), skirta senovės Lietuvos valdovų (iki XV a. pradžios) istorinių titulų analizei. Atlikto tyrimo išvado...
Asimiliuotis taip, kad niekas nesuprastų tavo kilmės, ar integruotis išliekant lietuviu? Užsienyje bene geriausiai žinomas ukrainiečių rašytojas Andrejus Kurkovas emigrantams pataria rinktis antrą kelią: pažinti šalį, kurioje apsigyveni, bet kartu išsaugoti savo kultūrines šaknis, gimtąją kalbą. Vis...
Lietuvos atgimimo pradžią žymėjusio 1918 m. vasario 16 d. Nepriklausomybės akto pasirašymas buvo sutiktas tyliai. Netikėtas Tarybos narių žingsnis suerzino okupacinę valdžią, kuri nė neketino leisti paskleisti žinios apie istorinės reikšmės nutarimą. Savotiškam Lietuvos Tarybos viešųjų ryšių special...
Privačioje kolekcijoje atidūrę istorinę reikšmę turintys eksponatai tapo stipriu postūmiu Klaipėdoje surengti parodą „Praėjusio laiko herojai ir ženklai“, kuri skirta šio miesto šlovingai praeičiai.
Filosofas, rašytojas bei publicistas Arvydas Juozaitis paskyrė 12 metų tam, kad kruopščiai išnagrinėtų didžiųjų Baltijos pakrantės miestų – Rygos, Karaliaučiaus (Kaliningrado) ir Klaipėdos – istoriją. Naujausia autoriaus knyga – „Klaipėda – Mėmelio paslaptis“, kurią išleido leidykla „Alma littera“, ...
Ankstyvieji Lietuvos istorijos amžiai buvo neramūs laikai. Artimesnių ar tolimesnių kaimynų antpuoliai bei keršto žygiai buvo įprasti reiškiniai.
