raštingumas

Lietuvos penkiolikmečiai pasižymi gerais kūrybinio mąstymo gebėjimais. Šiandien paskelbti tarptautinio penkiolikmečių tyrimo EBPO PISA 2022 rezultatai rodo, kad Lietuva yra 13–20 pozicijoje tarp 64 šalių. Lietuvos penkiolikmečių rezultatai aukštesni už 47 tyrime dalyvavusių šalių, žemesni – už 12 ša...

Baltijos šalių jaunimo medijų ir informacinio raštingumo gebėjimai bus ugdomi pasitelkus kompiuterinį žaidimą. Pirmoji interaktyvaus įrankio versija buvo pristatyta švietimo ekspertams. Tikimasi, kad šis įrankis bus plačiai pritaikomas mokymo sistemoje, todėl mokytojai, besidomintys kovos su dezinfo...

Blėstantis susidomėjimas knygomis, ypač tarp jaunimo, vis daugiau vietos kasdieniame gyvenime užimantis naršymas internete, socialiniuose tinkluose ar susirašinėjimas virtualioje erdvėje neabejotinai turi įtakos ir raštingumui.

Neužkabintos nosinės, nesudėlioti taškai, kablelių maišalynė – yra nemaža dalis taip rašančių Lietuvos piliečių. Nors lietuvių kalba yra valstybinė, visgi dažnam kyla problemų su taisyklingu jos vartojimu. Kodėl mūsų raštingumas nesiekia padebesių ir kaip jį iki ten pakelti?

Ar žinojote, kad tikslų, idėjų ar darbų sąrašo užrašymas ant popieriaus, anot mokslininkų, padeda susitvarkyti su netvarka jūsų galvoje. Mokslininkai tai įrodė, rašoma pranešime žiniasklaidai.

Auga beraščių karta – tokie žodžiai vis dažniau nuskamba aptariant moksleivių egzaminų rezultatus bei viešoje erdvėje matomus įrašus. Kalbininkė Loreta Vaicekauskienė su šiais žodžiais nesutinka ir skuba ginti moksleivių: ne jie beraščiai, o kalbos komisijos normos nespėja augti kartu su jais. Anot ...

Pastaruoju metu daug kalbama apie prastėjantį mokinių raštingumą. Stebimasi, kad šiuolaikiniai vaikai nebemoka ne tik taisyklingai rašyti ar skaityti, bet ir nebesugeba logiškai ir nuosekliai kalbėti.

Lietuvoje raštingumo lygis yra gerokai smuktelėjęs. Įvairių specialybių mokytojai ir dėstytojai kaip susitarę tvirtina, kad per kelis dešimtmečius jaunimo gebėjimas lietuviškai reikšti mintis, pasakyti esmę, logiškai mąstyti ir, žinoma, be klaidų rašyti, tiesiog akyse sumenko.

Skaitymo įpročių tyrimai rodo, jog Lietuvoje neskaito 41 proc. žmonių. Vaikai vis daugiau savo laiko skiria televizijai arba internetui.

„Lituanistai iš „Oxford“ leidinių galėtų pasimokyti, kaip galima moksleivius supažindinti su šiuolaikine Lietuvos kultūra ir galbūt orientuoti į jų būsimą profesinę veiklą“, - DELFI interviu sako MRU Socialinės politikos fakulteto Edukologijos instituto docentas, socialinių mokslų daktaras Andrius S...

Jei mokinių raštingumas kasmet vis mąžta, gal reikėtų supaprastinti lietuvių kalbos taisykles? Kalbininkai į tokią idėją reaguoja su nuostaba – jų tvirtinimu, lietuvių kalbos rašybos principai tikrai nesudėtingi, o skyryba jau palengvinta. Be to, iki šiol visos kartos kalbos taisykles išmokdavo.

Švietimo ir mokslo ministerija pasiryžo kovoti su valstybine problema – vaikų neraštingumu. Apie tai prabilta, nes 2010–2012 m. 30 proc. laikiusiųjų valstybinį egzaminą, už raštingumą surinkę 20 ir daugiau klaidų, gavo nulį balų. Kokios yra jaunų žmonių neraštingumo priežastys?

„Žmonės ne tik rašyti, bet ir skaityti nemoka. Jau yra problema perskaityti vidutinio sudėtingumo tekstą ir suvokti jo potekstę. Tai, kas pasiekia žmogaus smegenis, yra kiekvieno žmogaus asmeninis reikalas. Jei žmogus nori būti kvailas, jis turi tokią teisę. Bet tuomet neišvengiamai atsiranda terpė ...

„90 procentų internete esančios informacijos – šlamštas. 95 procentai internetu besinaudojančių asmenų virtualioje erdvėje elgiasi neatsakingai. Labai retas interneto vartotojas gali pasigirti tam tikru internetiniu raštingumu“, negailestingas prielaidas pažeria informacinių technologijų specialista...

Filipinuose nelankantiems mokyklos ir nedirbantiems paaugliams buvo surengta kompiuterinio raštingumo pamoka, kuri vyko mobilioje kompiuterių klasėje, autobuse. Sumanymo iniciatorė – vyriausybė. Autobusas važinėja po Manilos lūšnynus ir siūlo bemoksliams darbininkams, norintiems pagerinti savo gyven...