8 straipsnių
Nėra dūmų be ugnies, o ten, kur yra ugnies, neapsieinama be konspiracijos teorijų. Bent jau taip nutiko Vokietijoje 1933 m. vasario 27 d. – kai Berlyne užsiliepsnojo nemaža dalis padegto reichstago pastato.
Vokietijos prezidentas Frankas-Walteris Steinmeieris sekmadienį pasmerkė ir „nepriimtinu mūsų demokratijos širdies puolimu“ pavadino incidentą, kai protestuotojai bandė įsiveržti į parlamento pastatą.
Eidamas 85-uosius metus sekmadienį mirė bulgarų kilmės menininkas Christo, kurį išgarsino vadinamieji supakavimai – garsių visuomeninių objektų, tokių kaip Berlyno Reichstagas, apvyniojimas įvairiomis medžiagomis.
Tūkstančiai žmonių penktadienį turės būtų evakuoti iš teritorijos Berlyno rajone aplink centrinę geležinkelio stotį dėl ten rastos nesprogusios Antrojo pasaulinio karo laikų aviacijos bombos.
Artėjant 70-osioms II Pasaulinio karo pabaigos metinėms, kai kuriose šalyse vėl ir vėl kyla klausimai apie dviejų tuo pačiu metu ir ten pat vykusių karų santykį, jų kilimo priežastis, pasekmes ir (ne)padarytas išvadas.
Nauja, hipnotizuojanti knyga minutė po minutės atskleidžia, kokia buvo paskutinė Adolfo Hitlerio para jo bunkeryje Berlyne prieš 70 metų.
Kad ir kokiu metu išsiruoštumėte į Vokietijos sostinę, čia visada galėsite mėgautis puikiais spektaklių pasirodymais ar meno galerijomis viename iš labiausiai jaudinančių kultūros centrų Europoje.
Vengrų kino režisieriaus Istváno Szabó filme „Hanussenas“ (1988), ką tik rodytame „Scanoramos“ programoje, yra viena ištrauka, kuri kelia aliuzijų su dabartine klampia politine Lietuvos situacija, nes naujai išrinktam parlamentui dar net nekibus į darbus, regime realias grėsmes demokratijos išnykimu...
