6 straipsnių
Ar žinojote, kad anksčiau lietuviai buvo vadinami vienu vardu, kuris nebuvo perduodamas iš kartos į kartą? Tik XV amžiuje susiformavo paveldimi giminių vardai, arba kitaip – pavardės. Iš pradžių jas turėjo tik didikai, o nuo XVI amžiaus ši tradicija ėmė plisti ir kituose socialiniuose sluoksniuose. ...
Riedis, sėdmaišis, dūzgės, asmenukė, startuolis ir daugybė kitų žodžių, iš pradžių kėlę šypseną ar net juoką, dabar įsiliejo į mūsų kasdienę kalbą ir tapo neatsiejama jos dalimi. Tai – naujažodžiai, kuriuos kuria pati visuomenė. „Žmonės priprato, kad jie patys, o ne kalbininkai gali kurti žodžius. K...
Lietuvių kalba yra ne tik sudėtinga išmokti, bet ir sunki pakelti: jai skirta daugybė sunkiasvorių žodynų, žinynų, kartotekų. Visgi, visi šie svoriai dar prieš 5 metus pradėti perkelti į informacinę sistemą internetinėje erdvėje, o šiemet projekto tęsinyje žadama pridėti dar daugiau naudingų įrankių...
Jau kitą savaitę abiturientų laukia pirmasis atsiskaitymas – kalbėjimo įskaitos metu bus vertinamos jų lietuvių kalbos ir literatūros žinios. Deja, panašu, kad sąžiningumas yra užmirštas – viešoje erdvėje gausu skelbimų apie ieškomas pirkti ar parduodamas viešąsias kalbas.
Lietuvoje raštingumo lygis yra gerokai smuktelėjęs. Įvairių specialybių mokytojai ir dėstytojai kaip susitarę tvirtina, kad per kelis dešimtmečius jaunimo gebėjimas lietuviškai reikšti mintis, pasakyti esmę, logiškai mąstyti ir, žinoma, be klaidų rašyti, tiesiog akyse sumenko.
Skaitymo įpročių tyrimai rodo, jog Lietuvoje neskaito 41 proc. žmonių. Vaikai vis daugiau savo laiko skiria televizijai arba internetui.
