21 straipsnių
Kiek apsimetinėsime nepastebintys, kad (bent jau) Lietuvos Katalikų Bažnyčia dalyvauja politikoje? Neketinu piršti atsakymo, tačiau paklauskime: gerai tai ar blogai, o gal jau ir laikas kunigams įsitraukti į šalies politinio proceso konstravimą ir atvirai bei skaidriai pasiimti dalį tokio darbo atsa...
„Mes negalėjome įsivaizduoti, kad galimas toks tiesioginis brutalumas, kad jis galimas ne tik kariniuose filmuose“, – apie Sausio 13-osios įvykius pasakoja Aukščiausios Tarybos narė, Kovo 11-osios Akto signatarė Nijolė Oželytė.
Gal ne be reikalo maras ir karas senuosiuose tekstuose taip dažnai minimi drauge. Mūsų keistais laikais pandemijos bangos koreliuoja su pasaulėžiūrinių karų paūmėjimu. Tarsi sugalvotumėm sau tariamai prasmingos veiklos, supratę, kad dar kurį laiką pasaulis dar neatsidarys.
Artėjant Seimo rinkimams, kuriasi vis daugiau politinių judėjimų, partijų ir partijėlių. Viltis patekti į Seimą gaji net tarp tų, kurios neturi realių šansų įveikti penkių procentų barjerą ar pasiekti pergalę vienmandatėje apygardoje. Nors individualus naujų darinių poveikis bus kuklus, jų visuma ga...
Išstojusi viešai Nijolė Oželytė kone kaskart sukelia tikrą audrą. Talentinga aktorė, ryški televizijos laidų vedėja, drąsiai savo nuomonę reiškianti politikė ir visuomenininkė – atrodo, kad ji yra gimusi būti dėmesio centre.
Rimanto Jono Dagio su bendraminčiais steigiamos partijos Krikščionių sąjunga nariams kunigas pasipriešinimo sovietų okupacijai dalyvis Robertas Grigas linkėjo aklai nepanirti į partiškumą, ir vienytis su panašia kryptimi veikiančiomis politinėmis jėgomis.
Sausio 13-osios dalyviai tragiškų įvykių prisiminimais dalytis nelinkę. Nes jiems tai įvyko ne prieš kelis dešimtmečius, o lyg vakar. Pirmadienio vakarą TV3 laidoje „Visi mes žmonės“ pokalbis su tais, kurie iškovojo mums laisvę – Rimantu Olšinsku, Kęstučiu Vitkumi, Nijole Oželyte ir Algiu Šalkausku.
Juodosioms technologijoms siautėjant, nutariau kai ką pasakyti.
Lietuva įžengė į 30-uosius nepriklausomybės metus, ir jaunoji karta tik iš tėvų ar senelių pasakojimų ar senų juodai baltų vaizdo juostų tegirdi, koks buvo kelias į laisvę. Kas tą baisiąją sausio naktį gynė Aukščiausią Tarybą (dabar – Seimą), ko gero, iki šiol prisimena sodrų, išskirtinį joje mišias...
Vilniaus universiteto (VU) profesorius Vytautas Radžvilas su rinkimų komitetu „Vytautas Radžvilas: Susigrąžinkime valstybę“ dalyvaus šiais metais vyksiančiuose Europos Parlamento (EP) rinkimuose.
Prieš 40 metų - 1978 m. birželio 15 d. - buvo įsteigta Lietuvos laisvės lyga (LLL). Tai buvo nepartinė, demokratiniais principais veikianti organizacija, neturėjusi griežtos narystės ir formalaus vadovo.
Dariaus Gerbutavičiaus laidotuvės man padovanojo vaiką, – viešėdama DELFI TV studijoje prisipažino Nepriklausomybės akto signatarė Nijolė Oželytė. Sausio 13-osios liudininkė papasakojo, kaip ši netektis nulėmė jos trečios dukros gimimą.
Prieš Vilniaus universiteto (VU) Filologijos fakulteto pertvarką sukilo buvusi jo profesūra, žinomi kalbininkai, istorikai, kitų sričių mokslininkai, rašytojai ir visuomenininkai.
Trečiadienį per iškilmingą Laisvės gynėjų dienos minėjimą Seime kalbas sakė valstybės vadovai, laisvės gynėjai, kruvinųjų įvykių liudininkai.
Prieš dvejus metus – 2013 m. balandžio 5 d. – mirė poetas, publicistas, kultūros ir visuomenės veikėjas Marcelijus Martinaitis. Apie rašytojo asmenybę ir kūrybinį palikimą kalbamės su žurnalistu Vidmantu Valiušaičiu.
Neseniai išleistoje buvusio Aukščiausiosios Tarybos Apsaugos skyriaus vadovo, vieno iš Sąjūdžio įkūrėjų Artūro Skučo knygoje „Pėstininko užrašai“ atskleidžiami svarbiausi, niekur iki tol neatskleisti 1990–1993 metų įvykiai. Visas 1000 egz. knygos tiražas buvo iššluotas ir kitą savaitę turi pasirodyt...
Ketvirtadienį, rugpjūčio 23 dieną, Lietuva minės svarbią datą - 1987 m. rugpjūčio 23 d. Lietuvos laisvės lyga suorganizavo pirmą viešą mitingą prie Adomo Mickevičiaus paminklo Vilniuje. Nuo šio istorinio mitingo praėjo 25 metai.
Praėjusį šeštadienį Ariogaloje vyko tradicinis politinių kalinių ir tremtinių sąskrydis, kurio metu buvo priiminėjamos rezoliucijos.
Apgailėtina, kad skaudi šeimos tragedija tampa politinių rietenų, stiprėjančių prieš artėjančius rinkimus, eskaluojama tema. Taip išplatintame kreipimesi Garliavos istoriją vertina Vyskupų konferencijos pirmininkas, arkivyskupas Sigitas Tamkevičius. Arkivyskupas pataria budriai saugotis, kad netaptu...
Tauta dėl pedofilijos bylos yra iškreiptame pasaulyje, kuriame galioja ne valstybės, o minios įstatymai, teismų sprendimai ignoruojami, o žmonės, kurių galvose viskas susimaišė, nesuvokia realybės.
