24 straipsnių
Tuščias mėlynas fonas be žuvų, juodasis gandras be grobio snape, vieniša karūna ar žuvies uodegos netekusi būtybė su žirgo galva – tokiomis keistomis transformacijomis stebina įvairių Lietuvos miestelių herbai. Kas nutiko šių savivaldybių bei seniūnijų simbolikai ir kodėl iš jų dingo žuvys?, – prane...
Lietuvos gamtos fondo inicijuotoje kampanijoje „Nyksta žuvys“ bandoma atkreipti dėmesį į nykstančių žuvų rūšių problemą. Prisijungę miestai socialinėje erdvėje iš savo herbų laikinai panaikino žuvis – taip įprastuose herbuose liko tuščias mėlynas fonas be žuvų ar juodasis gandras be grobio snape.
Žuvies Baltijos jūroje mažėja, menkių populiacija sumenko tiek, jog pietinėje jūros dalyje ties Lietuva jas apskritai uždrausta žvejoti. Klaipėdiečiai pastebi, jog uostamiesčio turguose žuvies pasirinkimas – labai skurdus. Tačiau tuo metu Lietuvoje gyvenančias ir anksčiau gurmanišku patiekalu laikyt...
Mokslininkai jau senokai skelbia vieną už kito liūdnesnius faktus, kad tiek visame pasaulyje, tiek Europoje dėl žmogaus kaltės labai sparčiai mažėja daugumos vertingų žuvų ištekliai. Menkių nykimas Baltijos jūroje parodo, kad šie procesai neaplenkia ir mūsų. Dėl ko nyksta žuvys, kokios žuvų rūšys yr...
Europoje dėl žmogaus godumo nyksta absoliuti dauguma komercinių žuvų rūšių. Labai dažnai gyventojai apie tai sužino tik post factum – kai dar viena žuvų rūšis atsiduria ties išnykimo riba. Į įžuvinimus ir rūšių atkūrimą investuojamos lėšos neduoda tokio rezultato, kokį gautume apriboję savo godumą.
Ungurys, menkė, jūros ešerys. Ant lietuvių stalo dažnai sutinkamos žuvys, kurios artimiausiais metais gali brangti kelis kartus, o blogiausiu atveju – jų iš viso gali nebelikti. Atsižvelgdamas į pastebimai mažėjančius žuvies išteklius, Lietuvos gamtos fondas (LGF) šią savaitę pristato gidą sąmoninga...
Liepos 23-ią dieną Europos Komisija uždraudė komercinę menkių žvejybą didžiojoje Baltijos jūros dalyje. Šis draudimas galios iki metų pabaigos ir taipogi palies Lietuvos žvejus. Tiesa, tik didžiuosius – tuos, kurie gaudo tralais atviroje jūroje. Smulkiesiems žvejams gaudantiems žuvį priekrantėje ir ...
Pasak pasaulinės maisto ir žemės ūkio organizacijos, nuo 1961-ųjų žuvies vartojimas augo dvigubai greičiau nei jos ištekliai – nenuostabu, kad nemažai rūšių atsidūrė dideliame pavojuje. Mokslininkai prognozuoja, jog, nieko nesikeičiant, jau artimiausiais dešimtmečiais mes iš viso nebeturėsime komerc...
Ar žinote, jog atsakingai rinkdamiesi žuvį savo stalui, galite ne tik save aprūpinti reikiamomis maistinėmis medžiagomis, bet ir išsaugoti nykstančias žuvies rūšis? Šiandien, minint Tarptautinę žvejų dieną, Lietuvos gamtos fondas (LGF) kviečia visus peržiūrėti savo žuvies rinkimosi įpročius ir taip ...
Baltijos jūros ekologinė padėtis daugeliui kelia susirūpinimą. Žiniasklaidoje pasirodo vis daugiau pranešimų apie jūros dugne besikaupiančių šiukšlių kalnus, didėjantį cheminių teršalų ir sunkiųjų metalų kiekį. GRYNAS.lt savo žurnalistiniame tyrime aiškinasi, koks šiuo metu yra jūros užterštumas ir ...
Spalio 22 dieną į Žuvininkystės ministrų tarybą susirinkę ES šalių ministrai priims lemiamą sprendimą dėl bendro leidžiamo sužvejoti žuvies kiekio Baltijos jūroje. Pasaulio gamtos fondas ir Lietuvos gamtos fondas ragina Tarybą laikytis pažado leisti atsikurti žuvies ištekliams Baltijos jūroje iki mo...
Šiuo metu Lietuvoje oficialiai patvirtintos dvi invazinės žuvų rūšys – nuodėgulinis grundalas (Perccottus glenii ) ir juodažiotis grundalas (Neogobius melanostomus). Mokslininkai teigia, kad šių žuvų populiacija Lietuvoje plečiasi, o ją sustabdyti labai sunku. Kartais kova su invazinėmis žuvimis pri...
Norintys atostogauti švariausiuose paplūdimiuose turėtų rinktis piečiau Klaipėdos sąsiaurio arba ties Latvijos pasieniu esančius paplūdimius, pataria gamtosaugos specialistai. Jie taip pat aiškina, kada geriausia rinktis atostogas prie Baltijos jūros.
Jeigu neatsakingai vartosime populiariausią žuvį, kai kurių rūšių ant mūsų stalo gali ir nebelikti. Todėl gamtininkai jau dabar sudarė sąrašą, kokios žuvies geriau nevalgyti.
Lietuva – žvejų mėgėjų kraštas, neoficialiais duomenimis, tokį laisvalaikio praleidimo būdą dažniau ar rečiau renkasi 200 tūkst. lietuvių, todėl, ko gero, retas nėra kepęs ir ragavęs vietinių ežerų ir jūros žuvų – ešerių, karpių, menkių, strimėlių, starkių. Vis dėlto, restoranų meniu dažniau išvysim...
Savo planetoje gyvename viršydami šios galimybes. Organizacija Pasaulio gamtos fondas skelbia, jog jau nuo 1970-ųjų metų kasmet žmonių poreikiams sunaudojami gamtos resursai viršija Žemės atkuriančiąją galią. 2008 metais žmonija sunaudojo 50 % daugiau gamtos resursų negu Žemė galėjo jų atkurti. Tai ...
Antradienį šalies žiniasklaida pranešė apie neeilinį įvykį – Kauno mariose žvejys mėgėjas ištraukė įspūdingą 76 kg svorio ir 227 cm ilgio šamą. Laimikis buvo pakrikštytas „milžino“ vardu, bet Kauno mariose būta ir dar didesnių laimikių.
Deryboms dėl Europos Sąjungos Bendrosios žuvininkystės politikos artėjant prie lemtingo finalinio etapo, 218 visuomeninių organizacijų visoje Europoje atviru laišku kreipėsi į Europos Sąjungos šalių žuvininkystės, aplinkos ir žemės ūkio ministrus, prašydamos paremti Europos Parlamento siekį iki 2020...
Tarp Baltijos jūros teršalų – daug žvejų nuskendusiu tinklų. Įkliuvusios į juos žūsta žuvys, kiti gyvūnai. Nuo šių šiukšlių gavus aplinkosaugos fondo paramą valyti Lietuvos ir Lenkijos vandenys. Aptardami šio projekto rezultatus, dviejų šalių gamtosaugos organizacijų atstovai, mokslininkai tikina, k...
Laiku pastebėjus ir pašalinus povandeninius kliuvinius bei juos apsivijusius tinklus, galima išsaugoti daug žuvų ir kitų jūros gyvūnų, kurie žūsta įsipainioję į šiuos spąstus.
