Viena „AstraZeneca“ vakcinos kūrėjų sako, kad dar pavojingesnės koronaviruso atmainos nei delta atsiradimas šiuo metui mažai tikėtinas.
Royal Society
20 straipsnių
50 m. kankinusi mįslė galbūt įminta: mano išsiaiškinę, kodėl gyvūnai taip gerai jaučia, kur keliauti (1)
Migruojantys paukščiai ar jūros gyvūnija nuo seno stebina žmoniją savo gebėjimu patekti ten, kur reikia. Ką tik išleista nauja mokslinių tyrimų studija gali padėti atsakyti į svarbų klausimą, kodėl kai kurie gyvūnai turi magnetinį „šeštąjį pojūtį“. Klausimą neduodantį ramybės mokslininkams daugiau k...
Netylančios kalbos, kad galbūt COVID-19 buvo sukurtas laboratorijoje, skatina internautų fantaziją ir išbando jų žinių ribas. Štai dabar feisbuke imta melagingai teigti, kad tokius virusus kaip koronavirusas ir kiaulių gripas, galima sukurti tik laboratorijoje. „Nesidergia žmogus su kiaule ar šikšno...
Vyro radinys nustebino net visko mačiusius mokslininkus: paaiškėjo, kad vertė didesnė nei aukso (39)
2015 metais Davidui Hole sekėsi: apsiginklavęs metalo detektoriumi, vaikštinėjo Nacionaliniame Meriboro parke Australijoje. Vyras aptiko kai ką neįprasto – labai sunkią, atrodytų, raudono atspalvio uolieną, gulinčią geltoname molyje.
Socialinis tinklas „Instagram“, pradėjęs nuo bandymų Kanadoje, dabar po vaizdo įrašais ar nuotraukomis paspaudimų „patinka“ neberodo dar šešiuose regionuose.
Pasimatymai skaitmeniniame amžiuje tapo sudėtingesni. Regis, vis sunkiau suprasti, ko vyrai nori iš moterų ir ko moterys nori iš vyrų, nes mūsų poreikiai ir troškimai darosi vis painesni, skelbia thelist.com.
Paslaptis, kaip paukščiai sugeba orientuotis, galiausiai gali būti išspręsta – mokslininkai teigia, kad dėl paukščių akyse esančio specialaus baltymo jie įgauna tokių specifinių galių ir sugeba „matyti“ magnetinius Žemės laukus.
Orka, vardu Wilkie, grupelės mokslininkų sėkmingai buvo išmokyta mėgdžioti žmonių kalbą. Akademikai iš Prancūzijos tyrė orkos gebėjimus imituoti įvairius garsus.
Mokslininkai paskelbė atradę naują dinozaurų rūšį, kurios atstovai, ko gera, buvo sunkiausi iš visų žinomų ir šalia kurių grėsmingieji tiranozaurai atrodytų kaip nykštukai.
Banginiai – stambiausi mūsų planetos gyvūnai. Suaugęs mėlynasis banginis yra maždaug 25 metrų ilgio (būna iki 33 m), sveria iki 200 tonų, o jo širdis nedidelio automobilio dydžio. Mokslininkai jau seniai ieško atsakymo, kodėl banginiai išaugo tokie milžiniški.
Vilniaus universiteto (VU) Gyvybės mokslų centro Biotechnologijos instituto profesoriui Sauliui Klimašauskui paskirta prestižinė, 2,5 mln. eurų siekianti Europos mokslo tarybos (EMT) dotacija patyrusiems mokslininkams (angl. European Research Council Advanced Grant). Tai pirmas kartas per dešimt Eur...
Dirbantieji pagal nulio valandų darbo sutartis paprastai uždirba 1170 eurų per metus mažiau nei darbuotojai, su kuriais sudarytos neterminuotos darbo sutartys.
Evoliucijos teorija yra vienintelis ir geriausias biologinis pagrindas, paaiškinantis, kaip visa gyvybė šioje planetoje atsidūrė ten, kur yra dabar. Ši teorija nė karto nebuvo paneigta. Tačiau tai nereiškia, kad ji yra tobula.
Vyraujanti teorija, kad žinduoliai suklestėjo tik tada, kai po asteroido smūgio į Žemę prieš 66 mln. metų išnyko dinozaurai, yra dvejopai neteisinga, rodo trečiadienį paskelbtos tyrimo išvados.
Antibiotikais šeriamų karvių mėšlas į atmosferą išskiria 1,8 proc. daugiau metano dujų, negu mėšlas galvijų, kuriems šių preparatų nebuvo duodama, skelbia žurnalas „Proceedings of the Royal Society“.
Milijardus metų gyvybė buvo vienaląstė ir nuobodi, o tada BUM! Dėl idealios įvykių audros pasirodė daugumos dabar gyvenančių gyvūnų protėviai.
Ant alkoholio taros privalo būti nurodytas kalorijų kiekis siekiant kovoti su visuomenės nutukimu, teigia Didžiosios Britanijos medikai. Jie pažymi, kad dauguma žmonių net neįsivaizduoja, kiek yra kalorijų vieno ar kito gėrimo taurėje.
Besirangančios vaisinių muselių lervos, savo genomu stebėtinai panašios į žmogų, padeda mokslininkams suprasti, kaip žmonės mokosi vienas iš kito.
Seimo Aplinkos komitete vykusių svarstymų metu paaiškėjo, kad Tauragės ir Šilalės rajonų gyventojai yra menkai informuoti apie planuojamus atlikti geologinius žvalgybos darbus, kuriais siekiama ištirti ar prielaida, kad Lietuvoje galima rasti nemažus skalūninių dujų klodus, yra reali.
