12 straipsnių
Nuo kitų metų visos Europos Sąjungos šalys, taip pat ir Lietuva, iš bendro atliekų srauto, kuris susidaro namuose, turės atskirti ir maisto bei virtuvės atliekas. Jos šiuo metu renkamos kartu su mišriomis komunalinėmis atliekomis. Savivaldybės jau ruošiasi naujajai tvarkai, jos pačios spręs kaip kon...
Visi žinome, kad ne vietoje palikta šiukšlė teršia žemę, vandenį ir orą. Atliekas rūšiuoti būtina, nes taip išsaugome švarią ir sveiką aplinką sau ir ateinančioms kartoms. Tačiau ar tikrai žinote, kaip taisyklingai rūšiuoti? Ir kokias klaidas dažniausiai daro lietuviai? Apie tai pakomentavo atliekų ...
„Vilniaus atliekų sistemos administratorius“ (VASA) pernai fiksavo keliolika tūkstančių atliekų tvarkymo pažeidimų sostinėje ir nustatė, kad vilniečiai didelės dalies perdirbimui tinkamų atliekų neišrūšiuoja. Gerindama atliekų tvarkymo kokybę mieste, įmonė sukūrė „Atliekų gidą“ – specialiai Vilniaus...
Maisto atliekų atsiranda kasdien. Skaičiuojama, kad kiekvienas lietuvis kasmet išmeta apie 40 kg maisto. Problema kyla, jeigu neužsiimame šiukšlių rūšiavimu ir maisto atliekos patenka į mišrių atliekų šiukšliadėžes.
Atliekų ir pakuočių tvarkymas, iš pirmo žvilgsnio, gali atrodyti paprastas. Stiklas turi keliauti į žalią konteinerį, popieriui skirtas geltonas, plastikui – mėlynas. Vis tik, neretai manoma, kad viskas, kas dūžta, priklauso žaliajam konteineriui, o visos pakuotės, kurios iš pažiūros – popierinės – ...
Kviesdami rūšiuoti ir atsakingai tvarkyti atliekas, aktyvistai ar ekologijos žinovai dažniausiai akcentuoja neigiamą, toksišką atliekų poveikį gamtai ir žmonių sveikatai.
Aplinkos ministerijos užsakymu šių metų gegužę atlikta apklausa atskleidė, kad net 58 proc. respondentų dar labiau rūšiuoti paskatintų didesnis rūšiavimo atliekų konteinerių kiekis. Tačiau skeptiškai rūšiavimo bei perdirbimo atžvilgiu nusiteikusiems žmonėms tokia permaina būtų nė motais – tarp jų vi...
Pakuotės tapo neatsiejama mūsų kasdienybės dalimi, tačiau taip pat ir didele aplinkosaugos problema. Net 78 proc. Baltijos valstybių vartotojų mano, kad pakuočių poveikis aplinkai pastaruoju metu tampa vis svarbesnis.
Nusprendę įsigyti naują baldą dažniausiai nepagalvojame, kad išsvajota knygų lentyna gali stovėti ne prašmatnioje baldų parduotuvėje, o prie konteinerio ar močiutės sandėliuke. Baldus antram gyvenimui prikelianti vilnietė Rūta sako, jog išmesti – visada spėsime.
Klimato kaita negailestingai kirs mūsų planetai, o tuo pačiu ir Lietuvai. Ką daryti, kad sušvelnintume šio pavojingo reiškinio pasekmes, DELFI TV konferencijoje atsakymų ieškojo klimatologas Justinas Kilpys ir atsinaujinančių išteklių specialistas Martynas Nagevičius.
Daugiau nei 400 kilogramų – tiek mišrių komunalinių atliekų per metus sukaupia vienas gyventojas. Vilniaus miesto savivaldybės Atliekų tvarkymo programos įgyvendinimo skyriaus duomenimis, 2017 metais iš sostinės gyventojų surinkta daugiau nei 168 000 tonų tokių atliekų – šis skaičius prilygsta bevei...
Sena striukė ar suknelė, o gal prieš dešimtmetį vakarėlyje dėvėtos pabodusios odinės kelnės – tai potencialios atliekos. Giedrė Gainaitė tokias atliekas perdirba, iš jų siūdama rankines, kuprines ar kitus aksesuarus, taip įtvirtindama tvarios mados tikslus ir pristabdydama greitosios mados daromą ža...
