29 straipsnių
Šalies politikų dar laukia sudėtingiausia diskusijų apie gynybos finansavimą dalis, mano Kauno technologijos universiteto (KTU) finansų profesorius Rytis Krušinskas. Anot jo, gynybos poreikių negalint finansuoti vien iš ekonomikos augimo, politikai turės ieškoti papildomų lėšų šaltinių, kas gali suk...
Bankams taikomas solidarumo mokestis sugeneruos apie pusę milijardo eurų lėšų į biudžetą, tačiau perspektyvos jį taikyti ir toliau vertinamos miglotai. Pasak Lietuvos banko, pagal esamą dizainą tolimesnis jo egzistavimas papildomų pajamų neatneš. Ekspertai akcentuoja ir tai, kad ieškant milijardų gy...
Vyriausybei ketinant steigti kainų priežiūra užsiimsiančią Maisto tarybą socialdemokratė Rasa Budbergytė teigia, kad jos paskirtis būtų ne kainų kontrolė, o priežasčių ir išeičių ieškojimas, kaip spręsti brangstančių maisto produktų problemą. Tuo tarpu Lietuvos laisvosios rinkos instituto (LLRI) eks...
Dažniausiai, metų pradžia gyventojams pasižymi pratuštėjusiomis kišenėmis, o po šventinių išlaidų imama planuotis metų finansus ar ieškoti būdų, kaip sutaupyti. Apie dabartinę lietuvių finansinę padėtį ir lūkesčius šiems metams buvo kalbama Delfi TV laidoje „Piniginiai reikalai“.
Nors bendra Lietuvos ekonomikos situacija yra „gana nebloga“, Kauno technologijos universiteto (KTU) finansų profesorius Rytis Krušinskas pastebi, kad „vidutinę“ situaciją nusakantys rodikliai kartais neatspindi tikrovės, su kuria susiduria gyventojai. Jis pateikė pavyzdį, kad 2022 m. vidutinės namų...
Valstybės duomenų agentūra skelbia duomenis, kad antrąjį metų ketvirtį bruto darbo užmokesčio atotrūkis tarp regionų buvo 400 eurų, o „Sodra“ skaičiuoja, kad penki iš dešimt dirbančiųjų Vilniuje uždirba daugiau negu 2000 eurų prieš mokesčius, kai visoje šalyje tokias pajamas gauna tik trys iš dešimt...
Valstybės duomenų agentūra paskelbė, kad vidutinis mėnesis darbo užmokestis šių metų antrąjį ketvirtį sudarė 2000,1 euro, neatskaičius mokesčių. „Sodra“ skaičiuoja, kad teigiamą pokytį galėjo pajusti 7 iš 10 dirbančiųjų – tokiai daliai apdraustųjų pajamos padidėjo. Apie tai, ar tai jau reiškia, kad ...
Rusijos sukeltas karas Ukrainoje bei neapibrėžtumas dėl jo kitąmet bus reikšmingiausias arba vienas iš daugiausiai įtakos Lietuvos ekonomikai turinčių veiksnių, mano dauguma BNS kalbintų ekonomistų. Kai kurie visgi teigia, kad didžiausias karo poveikis jau praeityje, o kitąmet daugiau įtakos turės p...
Rugsėjį valstybinės įstaigos sunaudojo penktadaliu mažiau elektros nei pernai rugsėjį ir sutaupė 400 tūkst. eurų. Sutaupymą lėmė darbuotojų elgsenos pokyčiai: mažiau naudojosi elektriniais virduliais, liftais, šildytuvais, o ir šviesą išeidami iš kabineto išjungia. Tačiau yra įstaigų, kurios net ir ...
Lietuvoje tęsiantis diskusijoms dėl minimalios mėnesio algos (MMA) didinimo, maždaug pusė iš 12-kos BNS apklaustų ekonomistų mano, kad MMA nuo sausio turėtų augti maždaug dešimtadaliu arba daugiau, atsižvelgiant į infliaciją.
Ekonomistai sako abejojantys, kad vis garsiau apie bazinių palūkanų normų didinimo poreikį kalbantis Europos centrinis bankas (ECB) jas imsis didinti itin sparčiai. Bendrovės „INVL Asset Management“ vyriausioji ekonomistė Indrė Genytė-Pikčienė pažymi, kad palūkanų normas centriniai bankai nusprendži...
Lietuvoje kovo mėnesį infliacija pasiekė 15 proc., o ekonomistų prognozėmis – tai dar ne pikas. Jau patariama, kad reikėtų pradėti savo pirkinius planuoti racionaliau, tačiau visiškas vartojimo sumažinimas turėtų pasekmių ekonomikai.
Dalis ekonomistų ir analitikų neatmeta, kad Lietuvos ekonomiką šiemet gali ištikti recesija. Jų vertinimu, situacija priklausys nuo Rusijos karo Ukrainoje eigos, tačiau pasekmės dėl Vakarų sankcijų Rusijai bei pasaulinių energijos kainų šuolio reikšmingai paveiks ūkio raidą.
Pasak KTU ekonomistų, dar net nepradėjus ruoštis gruodžio mėnesio šventėms, Lietuvoje buvo matomas vartojamų prekių ir paslaugų kainų augimas. Vien tik spalio mėnesio duomenimis metinis vartotojų kainų pokytis per paskutiniuosius 12 mėnesių maisto ir nealkoholinių gėrimų srityje buvo 6,6 proc. Visoj...
Statistika rodo, kad atlyginimų skirtumai Lietuvos savivaldybėse ir toliau didėja. Ekonomistai tvirtina, kad pandemija atotrūkio sumažinti tikrai nepadės ir turės įtakos viduriniajai klasei Lietuvoje. Prognozuojama, kad didėsiančios kainos gali sumažinti perkamąją galią.
Kauno technologijos universiteto finansų profesorius Rytis Krušinskas sako, kad šiuo metu nerimą kelia užimtumo situacija Lietuvoje, kurią atkurti, tikėtina, gali užtrukti ilgiau nei atgaivinti šalies pagrindinius rodiklius. Jis taip pat pažymi, kad po krizės, tikėtina, šalyje bus stebimas pinigų nu...
Pasibaigus neįprastiems 2020-iesiems ir spėliojant kas bus su mūsų ekonomika, tenka atsigręžti tiek į tolimesnę, tiek į artimesnę praeitį ir pabandyti modeliuoti, kokie bus 2021 m. Norisi tikėti, kad juos kasdieninėje kalboje vadinsime „popandeminiais“ , o ekonominėje kalboje – „pokriziniais“ metais...
KTU Ekonomikos ir verslo fakulteto (KTU EVF) mokslininkų grupė palygino pandemijos sukeltą ekonominį šoką su kitomis finansinėmis-ekonominėmis krizėmis, tarp jų – ir su 2008 m. pasauline finansų krize. Šis tyrimas leido detaliau identifikuoti krizės specifiškumą, rašoma pranešime.
Dažniausiai jauni startuoliai pirmaisiais savo gyvavimo metais patiria nuostolių, kurį vėlesniais metais siekia sumažinti ir tapti pelningais. Tačiau kitokį veikimo modelį pasirinko jau daugiau nei dešimtmetį Lietuvoje sėkmingai veikiantys startuoliai „Vinted“ ir „Trafi“. Pritraukdami milijoninių už...
Beprasidedant paskutiniajam šių metų ketvirčiui ir prognozuojant ar netgi kartais – spėliojant ekonominius/finansinius verslo rezultatus 2020 m., kurie bus vienaip ar kitaip įvardinami kaip „pandeminiai“, jau galima į kai kurią statistiką pažvelgti atidžiau. Šie rezultatai iš dalies atskleidžia – ka...
