Saulės dėmės

Nuo Saulės nuolat pučia vėjas – energingų dalelių srautas. Jis skirstomas į dvi dalis: greitąjį bei lėtąjį. Greitasis vėjas lekia maždaug 700 km/s greičiu, yra gana pastovus ir kyla iš Saulės regionų, vadinamų vainiko skylėmis, kur Saulės magnetinis laukas nutįsta į tarpplanetinę erdvę.

Saulėje nuolatos vyksta įvairaus galingumo žybsniai – trumpi energingos spinduliuotės pliūpsniai. Vieni jų yra „sprogūs“ – kartu su žybsniu įvyksta vainikinės masės (plazmos) išmetimas. Kiti yra „uždaryti“ – plazma nėra išmetama.

NASA SDO zondas užfiksavo ypatingai retą reiškinį mūsų žvaigždės paviršiuje – vienu metu tiesiai į Žemę atsuktame diske pasirodė du Saulės žybsniai. Šis reiškinys, vadinamas simpatiniu Saulės žybsniu, parodo, kad Saulė sparčiai artėja savo aktyvumo ciklo maksimumo link.

Pernai gruodį per dvi savaites įvyko du galingi Saulės žybsniai – stipriausi nuo 2017 metų ir patenkantys tarp 50 stipriausių šiame šimtmetyje. Apskritai apie žybsnius, geomagnetines audras, Saulės dėmes ir šiaurės pašvaistes pernai girdėjome daugiau, nei per beveik dešimt ankstesnių metų.

Kai iš Saulės išsiveržia plazmos pliūpsnis ar tiesiog sustiprėja vėjas, Žemėje gali kilti geomagnetinė audra. Padidėjęs plazmos srautas, susidūręs su Žemės magnetosfera, ją visaip sujaukia, kai kurios dalelės pasiekia atmosferą, sustiprėja pašvaistės, pakinta jonosferos savybė.

Prieš kelias dienas Saulė tiesiai į Žemę vieną po kito spjovė plazmos pliūpsnius. Dėl to Žemėje gruodžio 1 dieną kilo stipri, G3 kategorijos, geomagnetinė audra, pranešė JAV Nacionalinės vandenynų ir atmosferos administracijos (NOAA) kosmoso orų prognozių departamentas.

Saulės diske užfiksuota susiformavusi milžiniška dėmių sritis, kurią sudaro jau mažiausiai šešios dėmių grupės. Mokslininkai skaičiuoja, kad šis tamsių Saulės dėmių regionas netrukus atsisuks į Žemę ir perspėja apie tikėtiną galingą Saulės žybsnių ar vainikinės masės išsiveržimų seriją.

Šiaurės ir pietų pašvaistės geriausiai žinomos savo šviesų žaismu, kai Saulės vėjo dalelės pasiekia viršutinę atmosferą ir jonizuoja ją sudarančias molekules.

Nors Saulė yra viena iš daugiau 100 milijardų mūsų galaktikoje, tačiau ji daro nepaprastai didelę įtaką mūsų planetai: lemia orų kaitą, vandenyno sroves, sezonus ir klimatą, jos dėka vyksta fotosintezė – be Saulės šilumos ir šviesos gyvybės Žemėje nebūtų.

Saulė sparčiai artėja prie 25-ojo ciklo aktyvumo maksimumo – ir jis gali prasidėti dar iki šių metų pabaigos – metais anksčiau nei iš pradžių prognozavo NASA. Ir jis bus galingesnis nei manyta.

Kaip Žemėje, taip ir danguje – panašiai, kaip Žemės orai priklauso nuo metų laiko, taip ir kosmoso orams įtakos turi Žemės padėtis Saulės atžvilgiu. Kosminiais orais vadiname Žemės magnetosferos sąveiką su Saulės vėju. Magnetinis laukas nustumia didžiąją dalį elektringų dalelių nuo planetos, bet kai...

Keturis kartus už Žemę didesnė Saulės dėmė užfiksuota nukreipta tiesiai į mus. Šiuo metu dėmė yra tokia didelė, kad ją galima pamatyti net ir „plika“ akimi, tačiau būtina pasirūpinti specialiais akiniais su filtrais.

Mokslininkai ieško atsakymų į daugybę klausimų apie arčiausiai Žemės esančią žvaigždę, kurie labai svarbūs prognozuojant Saulės žybsnius, keliančius grėsmę palydovams ir kitai elektronikai.

Neseniai Europos kosmoso agentūros atlikto tyrimo duomenimis, Saulė pasiekė savo vidutinį amžių, kuris siekia 4,57 milijardus metų.

Saulės laukia itin aktyvus laikotarpis. Remiantis naujomis prognozėmis, kitas aktyvumo ciklų maksimumas gali būti vienas stipriausių, kokius mums teko regėti.

JAV Nacionalinio mokslo fondo (NSF) Danielio K. Inouye Saulės teleskopas Havajuose, didžiausia Saulės observatorija pasaulyje, neseniai paskelbė savo pirmąją Saulės dėmės nuotrauką.

Priešingai nei Žemei, Saulei šie metai buvo ganėtinai ramūs. Tačiau artimesnis žvilgsnis į mūsų žvaigždę patvirtino tai, ką Saulės stebėtojai įtarinėjo jau seniai – mums artimiausia žvaigždė įžengė į naują ciklą.