7 straipsnių
Rugpjūčio 5 dieną, pirmadienį, į Žemę atsuktame Saulės diske užfiksuoti du vienas po kito įvykę itin stiprūs žybsniai. Remiantis JAV Nacionalinės vandenynų ir atmosferos administracijos (NOAA) duomenimis, žybsniai susiformavo maždaug dviejų valandų skirtumu – 13:40 GMT (16:40 val. Lietuvos laiku) ir...
Daugybė procesų mūsų Saulėje, kaip ir kitose žvaigždėse, susiję su magnetiniu lauku. Jis sukuria Saulės dėmes, paleidžia žybsnius ir vainikinės masės išmetimus, kaitina vainiką ir taip toliau.
Sekmadienį Žemę pasiekusi itin stipri geomagnetinė audra tęsėsi ir pirmadienį, praneša NOAA. Kovo 24 dieną užfiksuota net G4 kategorijos geomagnetinė audra, kuri, pasak stebėtojų, prasidėjo anksčiau, nei buvo prognozuota. Pirmadienį geomagnetinis aktyvumas buvo mažesnis nei sekmadienį, tačiau NOAA p...
Rugsėjo 16 dieną užfiksuotas galingas Saulės vainikinės masės – plazmos – išsiveržimas. Šis kilpos formos Saulės plazmos pliūpsnis buvo nukreiptas į Žemę.
Europos kosmoso agentūros kosminis zondas „Solar Orbiter“ įamžino kvapą gniaužiantį fenomeną – vėsesnių atmosferinių dujų „gyvatė“ prasirangė pro Saulės magnetinį lauką. Anot ESA, ši plazmos „gyvatė“ yra didesnės vainikinės Saulės masės išsiveržimo pranašas.
Saulė praėjusią parą šyptelėjo atsisukusi tiesiai į Žemę – bent jau taip gali pasirodyti naujausioje NASA SDO nuotraukoje. Tačiau šis šypsnis Žemei nieko gero nežada – po apgaulinga Saulės šypsena slypi artėjanti geomagnetinė audra.
Saulės paviršiuje kovo 30 dieną Žemės link išsiveržė milžiniškas vainikinės masės plazmos pliūpsnis. Šį kosminį reiškinį įamžino NASA Solar Dynamics Observatory zondas, nuolatos stebintis procesus Saulės paviršiuje.
