19 straipsnių
Saulė karts nuo karto sužimba ultravioletinių ir rentgeno spindulių ruože. Vieno žybsnio metu per kelias valandas išmetama maždaug tiek energijos, kiek Saulė iš viso išspinduliuoja per dešimtadalį sekundės – akivaizdu, kad žybsniai praktiškai nepakeičia bendro Saulės šviesio.
NASA Saulės dinamikos observatorija (SDO) užfiksavo galingą X1.8 kategorijos Saulės žybsnį. Spalio 26 dieną vykęs žybsnis sukėlė taip vadiną protonų lietų, kuris mūsų planetą atakuoja jau trečia parą, praneša „Spaceweather“. Remiantis Nacionaline vandenynų ir atmosferos administracija (NOAA) šis pro...
Pranešama, jog ketvirtadienį Saulė paleido galingiausią žybsnį, koks buvo užfiksuotas per septynerius metus. Spalio 3 d. saulės disko viduryje sprogo X9,0 stiprumo blyksnis. Dar įdomiau, kad jį lydėjo vadinamasis halo vainikinės masės išmetimas – toks, kuris išmetamas tiesiai į Žemę, rašo portalas s...
Spalio 1 dieną įvykęs Saulės žybsnis – antras pagal galingumą per visą 25-ąjį Saulės ciklą ir buvo X7.1 kategorijos. Kartu su žybsiu užfiksuotas ir vainikinės Saulės masės išsiveržimas – Saulės plazmos dalelių pliūpsnis, praneša NASA.
Vainikinės masės išmetimai – arba sprogstamieji plazmos ir magnetinės medžiagos pagreičiai iš Saulės – gali būti pakankamai stiprūs, kad sutrikdytų Žemės magnetosferą.
Saulės žybsniai skleidžia daug ultravioletinės spinduliuotės, kuri, pasiekusi Žemę, daugiausiai sugeriama ozono sluoksnio. Visgi jei žybsnis labai stiprus, spinduliai gali pasiekti ir planetos paviršių ir pakenkti gyviems organizmams.
Rugpjūčio 5 dieną, pirmadienį, į Žemę atsuktame Saulės diske užfiksuoti du vienas po kito įvykę itin stiprūs žybsniai. Remiantis JAV Nacionalinės vandenynų ir atmosferos administracijos (NOAA) duomenimis, žybsniai susiformavo maždaug dviejų valandų skirtumu – 13:40 GMT (16:40 val. Lietuvos laiku) ir...
Prieš kelias dienas tolimojoje (iš Žemės nematomoje) Saulės pusėje užfiksuotas didžiausias 25-ojo Saulės aktyvumo ciklo žybsnis. Kosminio zondo „Solar Orbiter“ rentgeno spindulių detektoriai užfiksavo, jog blyksnis buvo X14 kategorijos.
Penktadienį, gegužės 31 dieną, Žemę gali pasiekti G2 kategorijos geomagnetinė audra, praneša NOAA.
Balandžio 23-ąją Saulės paviršiuje užfiksuotas keturgubas Saulės žybsnis ir plazmos pliūpsnis, nukreiptas į Žemę.
Sekmadienį Žemę pasiekusi itin stipri geomagnetinė audra tęsėsi ir pirmadienį, praneša NOAA. Kovo 24 dieną užfiksuota net G4 kategorijos geomagnetinė audra, kuri, pasak stebėtojų, prasidėjo anksčiau, nei buvo prognozuota. Pirmadienį geomagnetinis aktyvumas buvo mažesnis nei sekmadienį, tačiau NOAA p...
Saulėje nuolatos vyksta įvairaus galingumo žybsniai – trumpi energingos spinduliuotės pliūpsniai. Vieni jų yra „sprogūs“ – kartu su žybsniu įvyksta vainikinės masės (plazmos) išmetimas. Kiti yra „uždaryti“ – plazma nėra išmetama.
Saulės paviršiuje susiformavusi milžiniška dėmių grupė, kodiniu pavadinimu AR3576, šiuo metu yra atsukta tiesiai į Žemę. Maždaug 150-200 tūkst. km skersmens archipelagas sudarytas iš mažiausiai keturių tamsių centrinių dėmių, kurių kiekviena yra didesnė už mūsų Žemę.
NASA SDO zondas užfiksavo ypatingai retą reiškinį mūsų žvaigždės paviršiuje – vienu metu tiesiai į Žemę atsuktame diske pasirodė du Saulės žybsniai. Šis reiškinys, vadinamas simpatiniu Saulės žybsniu, parodo, kad Saulė sparčiai artėja savo aktyvumo ciklo maksimumo link.
Savaitės pradžioje užfiksuotas itin galingas Saulės žybsnis, dėl kurio vakarinėje JAV dalyje ir Ramiajame vandenyne sutriko radijo ryšys, praneša NASA.
Keturis kartus už Žemę didesnė Saulės dėmė užfiksuota nukreipta tiesiai į mus. Šiuo metu dėmė yra tokia didelė, kad ją galima pamatyti net ir „plika“ akimi, tačiau būtina pasirūpinti specialiais akiniais su filtrais.
Pirmadienį, kovo 13 dieną, Saulė į kosmoso erdvę spjovė stulbinamo galingumo plazmos pliūpsnį, kurį lydėjo ekstremaliai stiprus žybsnis, praneša NASA. Skaičiuojama, kad Saulės vainikinės masės išsiveržimo metu įelektrintos dalelės skriejo iki maždaug 3000 km per sekundę greičiu.
Antradienį Žemę pasieks vidutinio stiprumo geomagnetinė audra, praneša JAV Nacionalinė vandenynų ir atmosferos administracija (NOAA). Be to, mokslininkai stebi besiformuojančią vieną didžiausių per pastaruosius metus Saulės dėmę, iš kurios išsiveržusi vainikinė masė (plazma) per artimiausias dvi sav...
Saulės paviršiaus temperatūra siekia 5700 laipsnių. Tai tikrai labai daug, lyginant su mums įprastomis temperatūromis, tačiau Saulę gaubiantis vainikas yra apie 200 kartų karštesnis – jo temperatūra viršija milijoną laipsnių. Kaip gali palyginus vėsus paviršius įkaitinti vainiką iki tokios aukštos t...
