122 straipsnių
Sausio 13-osios įvykiai – 1991 metų sausio 13-osios įvykiai, kurių metu Sovietų Sąjunga, panaudodama ginkluotąsias pajėgas, mėgino įvykdyti valstybės perversmą Lietuvoje. Neramumai prasidėjo sausio mėnesio pradžioje ir pasiekė kulminaciją sausio 13-osios naktį.
Naktį tankai, šarvuočiai, dengti sunkvežimiai bei desantininkų būriai apsupo Lietuvos radijo ir televizijos komiteto pastatą bei Televizijos bokštą. Prie šių objektų buvo susirinkusios minios beginklių žmonių, pasiruošusių ginti pastatus.
Panaudojus tankus bei šarvuočius buvo užimtas radijo ir televizijos komiteto pastatas. Prie televizijos bokšto tankai bei desantininkai siautėjo apie dvi valandas. Bokštas buvo užimtas, nutrauktos transliacijos.
Užėmus komiteto pastatą tankai pajudėjo prie Aukščiausiosios Tarybos rūmų (dabar - Lietuvos Respublikos Seimo rūmai). Prie rūmų budėjo virš 20 000 parlamento gynėjų, jie taikiai dainavo, buvo beginkliai. Sovietų Sąjungos kariai minios pulti nesiryžo.
Iš viso naktį buvo sužeista virš 600 laisvės gynėjų, 14 žuvo.
Žuvusieji Laisvės gynėjai – Loreta Asanavičiūtė, Virginijus Druskis, Darius Gerbutavičius, Rolandas Jankauskas, Rimantas Juknevičius, Alvydas Kanapinskas, Algimantas Petras Kavoliukas, Vidas Maciulevičius, Titas Masiulis, Alvydas Matulka, Apolinaras Juozas Povilaitis, Ignas Šimulionis, Vytautas Vaitkus, Vytautas Koncevičius.
Iš Sausio 13-osios nakties išlikusi istorinė fotografo Andriaus Petrulevičiaus nuotrauka, kurioje vyras veidu atsisukęs į rusų tanką, iki šiol kelia aistras, kas gi iš tiesų yra tas žmogus. Gydytojas Ričardas Daunoravičius yra įsitikinęs, kad ten jis, tačiau yra ir kita versija, kad tai yra elektrot...
Lietuvoje išaušo saulėtas, bet tuo pačiu keistas Sausio 13-osios rytas. Vos galą su galu suduriantys gerovės valstybės gyventojai, skubantys į darbovietes, kuriose uoliai stengiasi uždirbti lėčiau, negu teigia ekonomistai, kylančias pajamas, kurių didelę dalį atiduos tėvynei vis didėjančių mokesčių ...
Laisvės gynėjų dienos išvakarėse Lietuvos nacionaliniame operos ir baleto teatre atgimė Giedriaus Kuprevičiaus poetinė oratorija „Amžinoji šviesa“ pagal Antano Jasmanto (filosofo Antano Maceinos) eiles, rašoma pranešime žiniasklaidai.
Pirmadienį Seimo Kovo 11–osios Akto salėje vyksta Laisvės gynėjų dienos minėjimas ir Laisvės premijos įteikimo ceremonija. Šalia atsiminimų apie Sausio 13-osios įvykius, prabilta apie galimybę šią dieną įtraukti į valstybės švenčių sąrašą.
Sausio 13-oji Lietuvoje yra ne tik diena, kai minimi tragiški 1991 metų įvykiai, bet ir laikotarpis, kai susimąstome apie pasikeitimus, įvykusius po daugiau nei trijų dešimtmečių. Laisvės gynėjų diena mums primena drąsą ir pasiaukojimą, tačiau taip pat kviečia apmąstyti, kaip pasikeitė šalis, jos žm...
1991 m. sausio 13 d. įvykiai, kai beginkliai lietuviai nusprendė stoti ginti Lietuvos laisvės savo kūnais, ilgam įsirėžė į mūsų istorinę atmintį. Prisiminti šį ryžtą, ypač jaunimui, tampa dar svarbiau, kai Rusija pasienyje ir vėl žvangina ginklais. Istorikas Marius Ėmužis papasakojo, kaip mes tada ė...
Prie Televizijos bokšto, Lietuvos radijo ir televizijos pastato ir Seimo rūmų sekmadienio popietę uždegti Sausio 13-ajai skirti atminimo laužai.
Žmogus, o prieš jį – tankas. Toks vaizdas iš Sausio 13-osios nakties yra išlikęs istorinėje fotografo Andriaus Petrulevičiaus nuotraukoje. Galbūt ne visi žino, kad tas žmogus, stojęs prieš vikšrinę pabaisą, yra ne vienam tūkstančiui Lietuvos vaikų pasaulį išvysti padėjęs gydytojas, akušeris ginekolo...
Laisvės gynėjų dienos išvakarėse, sausio 12 d. 18 val. Lietuvos nacionalinis operos ir baleto teatras kviečia pasiklausyti Giedriaus Kuprevičiaus poetinės oratorijos „Amžinoji šviesa“ pagal Antano Jasmanto (filosofo Antano Maceinos) eiles, rašoma pranešime žiniasklaidai.
Šiomis dienomis jautriai ir pagarbiai prisimename 1991-ųjų metų sausio įvykių aukas, tautos kovą už Lietuvos laisvę ir nepriklausomybę, simbolius, kurie lydėjo tautinio atgimimo laikotarpiu: Trispalvę, Vytį, Gediminaičių stulpus.
Laisvės gynėjų dienai – Kristaus amžius! Ši Lietuvos istorijos data kasmet minima nuoširdžiai, su pasididžiavimu. Tačiau jos išvakarėse pasikartoja melsvoji psichozė, todėl galima daryti išvadą: ši atmintina diena po truputį praranda savo pirminę prasmę ir turinį. Prieš 33 metus lietuviai drąsiai st...
Tragiški 1991 m. sausio 13 d. įvykiai mūsų tautos istorinėje atmintyje išliks ilgam. Tą dieną 14 drąsių mūsų valstybės žmonių paguldė galvas, o minios rinkosi ginti svarbiausių Vilniaus vietų, kad Lietuva pagaliau būtų laisva ir nusikratytų svetimos imperijos jungo. Istorikas Artūras Svarauskas tiki...
1991 m. sausio 12-osios popietę prie televizijos bokšto persaldintą arbatą iš termoso pilstęs žilstelėjęs vyras man pasakė: „Čia žmonių ir taip daug, tai jūs, jaunimas, gal geriau važiuokit prie Parlamento. Nes jeigu puls – tai ten.“
„Teprasmenga skradžiai, kas mums žada karus“, – skambėjo amžinybėn iškeliavusio maestro Vytauto Kernagio dainos žodžiai, o Vilniaus Nepriklausomybės aikštėje degė atminimai laužai ir plevėsavo Lietuvos bei Ukrainos vėliavos.
1991 m. sausio 13-ąją, kai sovietiniai kariai apie antrą valandą nakties nutraukė radijo ir televizijos transliacijas iš Vilniaus, įsijungė nedidelio galingumo siųstuvai Juragiuose, o Kaune prieš kameras sėdo trisdešimt vienerių fotožurnalistas Modestas Patašius.
Niekas, ko gero, taip gerai neapibūdina istorijos reikšmingumo dabarčiai kaip Sausio 13-osios Laisvės gynėjams atminti skirtos visuotinės iniciatyvos pavadinimas – „Atmintis gyva, nes liudija“. Jau tapo įprasta, kad Sausio 13-osios minėjimo renginiai yra įgavę tęstinumą. Bet, taip pat galima pastebė...
Šiais metais minime 33-iąsias tragiškų Sausio 13-osios įvykių metines. Tą naktį mūsų laisvės gynėjai apgynė nepriklausomą Lietuvą ir keturiolika jų sumokėjo aukščiausią – savo gyvybės – kainą.
Sausio 13-ąją, kai visoje šalyje buvo minima Laisvės gynėjų diena, asociacijoje „Kėdainių samariečiai“ virė darbas – buvo gaminamos apkasų žvakės, kurios bus vežamos į Ukrainą tam, kad fronte esantys kariai galėtų pasišviesti bunkeriuose, pasišildyti maistą, užvirinti vandenį ar išsidžiovinti šlapi...
Nors 1988–1991 metais Lietuvai pasisekė iškovoti nepriklausomybę beveik be karo, tačiau Lietuvos politinis elitas vėliau tą karą pabandė sugalvoti ir išdalijo apdovanojimus žmonėms už kovas, kurių tikrovėje net nebuvo. Taip interviu „Delfi“ teigia istorikas Algimantas Kasparavičius.
Šiandien, viename iš Laisvės gynėjų dienai skirtame renginių, kuris vyko Panevėžyje esančiame Sausio 13-osios skvere, kilo konfliktas tarp vaikų ir prieštaringai vertinamų panevėžiečių, vadinamųjų „maršistų“.
