112 straipsnių
Sausio 13-osios įvykiai – 1991 metų sausio 13-osios įvykiai, kurių metu Sovietų Sąjunga, panaudodama ginkluotąsias pajėgas, mėgino įvykdyti valstybės perversmą Lietuvoje. Neramumai prasidėjo sausio mėnesio pradžioje ir pasiekė kulminaciją sausio 13-osios naktį.
Naktį tankai, šarvuočiai, dengti sunkvežimiai bei desantininkų būriai apsupo Lietuvos radijo ir televizijos komiteto pastatą bei Televizijos bokštą. Prie šių objektų buvo susirinkusios minios beginklių žmonių, pasiruošusių ginti pastatus.
Panaudojus tankus bei šarvuočius buvo užimtas radijo ir televizijos komiteto pastatas. Prie televizijos bokšto tankai bei desantininkai siautėjo apie dvi valandas. Bokštas buvo užimtas, nutrauktos transliacijos.
Užėmus komiteto pastatą tankai pajudėjo prie Aukščiausiosios Tarybos rūmų (dabar - Lietuvos Respublikos Seimo rūmai). Prie rūmų budėjo virš 20 000 parlamento gynėjų, jie taikiai dainavo, buvo beginkliai. Sovietų Sąjungos kariai minios pulti nesiryžo.
Iš viso naktį buvo sužeista virš 600 laisvės gynėjų, 14 žuvo.
Žuvusieji Laisvės gynėjai – Loreta Asanavičiūtė, Virginijus Druskis, Darius Gerbutavičius, Rolandas Jankauskas, Rimantas Juknevičius, Alvydas Kanapinskas, Algimantas Petras Kavoliukas, Vidas Maciulevičius, Titas Masiulis, Alvydas Matulka, Apolinaras Juozas Povilaitis, Ignas Šimulionis, Vytautas Vaitkus, Vytautas Koncevičius.
Laisvės gynėjų dienai – Kristaus amžius! Ši Lietuvos istorijos data kasmet minima nuoširdžiai, su pasididžiavimu. Tačiau jos išvakarėse pasikartoja melsvoji psichozė, todėl galima daryti išvadą: ši atmintina diena po truputį praranda savo pirminę prasmę ir turinį. Prieš 33 metus lietuviai drąsiai st...
Tragiški 1991 m. sausio 13 d. įvykiai mūsų tautos istorinėje atmintyje išliks ilgam. Tą dieną 14 drąsių mūsų valstybės žmonių paguldė galvas, o minios rinkosi ginti svarbiausių Vilniaus vietų, kad Lietuva pagaliau būtų laisva ir nusikratytų svetimos imperijos jungo. Istorikas Artūras Svarauskas tiki...
1991 m. sausio 12-osios popietę prie televizijos bokšto persaldintą arbatą iš termoso pilstęs žilstelėjęs vyras man pasakė: „Čia žmonių ir taip daug, tai jūs, jaunimas, gal geriau važiuokit prie Parlamento. Nes jeigu puls – tai ten.“
„Teprasmenga skradžiai, kas mums žada karus“, – skambėjo amžinybėn iškeliavusio maestro Vytauto Kernagio dainos žodžiai, o Vilniaus Nepriklausomybės aikštėje degė atminimai laužai ir plevėsavo Lietuvos bei Ukrainos vėliavos.
1991 m. sausio 13-ąją, kai sovietiniai kariai apie antrą valandą nakties nutraukė radijo ir televizijos transliacijas iš Vilniaus, įsijungė nedidelio galingumo siųstuvai Juragiuose, o Kaune prieš kameras sėdo trisdešimt vienerių fotožurnalistas Modestas Patašius.
Niekas, ko gero, taip gerai neapibūdina istorijos reikšmingumo dabarčiai kaip Sausio 13-osios Laisvės gynėjams atminti skirtos visuotinės iniciatyvos pavadinimas – „Atmintis gyva, nes liudija“. Jau tapo įprasta, kad Sausio 13-osios minėjimo renginiai yra įgavę tęstinumą. Bet, taip pat galima pastebė...
Šiais metais minime 33-iąsias tragiškų Sausio 13-osios įvykių metines. Tą naktį mūsų laisvės gynėjai apgynė nepriklausomą Lietuvą ir keturiolika jų sumokėjo aukščiausią – savo gyvybės – kainą.
Sausio 13-ąją, kai visoje šalyje buvo minima Laisvės gynėjų diena, asociacijoje „Kėdainių samariečiai“ virė darbas – buvo gaminamos apkasų žvakės, kurios bus vežamos į Ukrainą tam, kad fronte esantys kariai galėtų pasišviesti bunkeriuose, pasišildyti maistą, užvirinti vandenį ar išsidžiovinti šlapi...
Nors 1988–1991 metais Lietuvai pasisekė iškovoti nepriklausomybę beveik be karo, tačiau Lietuvos politinis elitas vėliau tą karą pabandė sugalvoti ir išdalijo apdovanojimus žmonėms už kovas, kurių tikrovėje net nebuvo. Taip interviu „Delfi“ teigia istorikas Algimantas Kasparavičius.
Šiandien, viename iš Laisvės gynėjų dienai skirtame renginių, kuris vyko Panevėžyje esančiame Sausio 13-osios skvere, kilo konfliktas tarp vaikų ir prieštaringai vertinamų panevėžiečių, vadinamųjų „maršistų“.
Po poros metų pertraukos Druskininkuose atgaivinta tradicija Laisvės gynėjų dieną rengti simbolinį bėgimą aplink Druskonio ežerą. Organizatorių pailgintą trasą šį kartą įveikė apie 2 000 bėgikų.
Menininkė Rūta Liutkutė sausio 13-ąją prie Vilniaus Katedros bokšto surengė performansą „Nepamirškite karo“, kurio ašimi tapo šarvuotis. Performanso autorė tarsi ragina pažvelgti į savo šarvus, pasitikrinti, ar jie pakankamai stiprūs. Užrašai prie karinio šarvuočio „čia nėra šarvuotis“, „laisvės ner...
Laisvės gynėjų dieną Filharmonija kviečia paminėti sausio 14 d. rengiamu koncertu „Laisvės šviesa virš Baltijos“. Skambės Baltijos šalių kompozitorių – lietuvio Arvydo Malcio, latvio Pēterio Vasko ir esto Ülo Krigulo kūriniai. Prie Lietuvos nacionalinio simfoninio orkestro dirigento pulto stos estų ...
Šviesa spindi tamsoje, ir tamsa jos neužgožė (Jn 1, 5).
Šiandien minime Laisvės gynėjų dieną – prieš 32-ejus metus Sausio 13-tą tūkstančiai beginklių žmonių stojo prieš tankais ir automatais ginkluotus Sovietų Sąjungos desantininkus, budėjo prie laužų Nepriklausomybės aikštėje, kad apgintų savo valstybę. Na o šia proga Laisvės gynėjų atminimui dedikuotas...
Lietuvoje Sausio 13-oji yra ne šiaip istorinė data, kuri kasmet su pagarba bei tragizmu prisimenama minėjimuose. Tai yra ir vaizdai, garsai, liudijimai, kurie kiekvienais metais kartojami žiniasklaidoje. TV ekranuose. O dar yra ir ypač didelės apimties Sausio 13-osios byla - viena svarbiausių modern...
Jie atėjo nekviesti, ginkluoti ir pasiruošę žudyti – tiek 1991-ųjų sausio 13-os naktį Vilniuje, tiek 2022-ųjų vasarį-kovą Bučoje, kur siautėjo rusų desantininkai iš to paties 234-ojo pulko. Jie atėjo ir žudė, žalojo taikius gyventojus – lietuvius, ukrainiečius. Bet ar viską apie jų nusikaltimus žino...
Minint Laisvės gynėjų dienos 32-ąsias metines, ketvirtadienio vakarą liepsnojančiais atminimo laužais pagerbtas žuvusiųjų už atkurtą valstybės Nepriklausomybę atminimas. Iškilminga laužų uždegimo ceremonija vyksta Nepriklausomybės aikštėje, prie Vilniaus televizijos bokšto ir prie Lietuvos nacionali...
Artėjant Laisvės gynėjų dienai, Sveikatos apsaugos ministerija (SAM) primena gyventojams, nukentėjusiesiems nuo 1991 m. sausio 11–13 d. ir po to vykdytos SSRS agresijos, kad jie gali naudotis reabilitacijos paslaugomis, apmokamomis Privalomojo sveikatos draudimo fondo (PSDF) lėšomis. Pablogėjus emoc...
