Šiaurės pašvaistė

93 straipsnių

Šiaurės pašvaistė yra viršutinių atmosferos sluoksnių (jonosferos) švytėjimas daugiau kaip 80 km aukštyje dėl oro molekulių jonizacijos

Nors Šiaurės pašvaistės dažniausiai matomos poliarinėse platumose, netoli magnetinių ašigalių, Lietuvoje šis reginys yra itin retas. Vis dėlto, vidutinės ar stiprios geomagnetinės audros metu tokį grožį atmosferoje galima pamatyti ir mūsų šalyje.

Šiaurės pašvaistė – arba aurora borealis – nakties danguje pasirodo kaip ryškios virpančios šviesų uždangos, kurių spalvos varijuoja nuo žalios iki rausvos ir raudonos. Ją sukelia Saulės įkrautos dalelės, atsitrenkusios į Žemės atmosferos dujas. Spalvos atsiranda dėl skirtingų Žemės atmosferos dujų, kurias įkrautos dalelės įelektrina. Dvi labiausiai paplitusios Žemės atmosferos dujos yra azotas ir deguonis. Deguonies atomai švyti žaliai – tokia spalva dažniausiai matoma Šiaurės pašvaistėje, o azoto atomai skleidžia violetinę, mėlyną ir rausvą spalvą. Įspūdingiausios auroros kyla, kai Saulė išmeta tikrai didelius dalelių debesis.

Akvilė Bružinskaitė

Naktį iš sekmadienio į pirmadienį danguje buvo galima stebėti Perseidų meteorų lietaus piką. Liaudiškai tariant – žvaigždžių lietų, kuris kasmet visu gražumu danguje sužiba būtent rugpjūčio mėnesį. „Delfi“ skaitytojui Vilniaus apylinkėse pavyko užfiksuoti ne tik krentančius meteorus, bet ir Šiaurės ...

Norvegijos vaikai buvo vieningi: Malin Falch grafinis romanas „Šiaurės pašvaistė. Kelionė į Trolių slėnį“ yra geriausia 2018 metų knyga. Nuo vaikystės komiksus pamėgusios Malin debiutas buvo nepaprastai sėkmingas. Bestseleriu Norvegijoje tapo ir antroji jos grafinė knyga „Šiaurės pašvaistė. Vikingai...

DELFI / Julius Kalinskas

Vėlyvą penktadienio vakarą dangus sužibo netikėtomis spalvomis. Kaip skelbia feisbuko grupė „Orai ir klimatas Lietuvoje“, tai įelektrintų dalelių pliūpsnis, palankus ryškiai pašvaistei.