Jei esi skaitymo gurmanas, paprastai susiduri su įvairiomis išankstinėmis nuomonėmis apie skaitymo pasirinkimus. „Mėgsti skaityti? O, tai tu turbūt Dostojevskio gerbėjas?“, „Sakai, gurmanas? Tikriausiai jau perskaitei visus Skahespeare'o kūrinius?“ – tai tipinės replikos, su kuriomis turi taikstytis...
Simonas Daukantas
32 straipsnių
Simonas Daukantas (1793 m. spalio 28 d. Kalviuose, dab. Skuodo rajonas – 1864 m. gruodžio 6 d. Papilėje, dab. Akmenės rajonas) – Lietuvos istorikas, rašytojas ir švietėjas, vienas iš pirmųjų tautinio atgimimo ideologų.
„Graikiška“ recepcija ir transformacija lietuvių tautiniame atgimime: trakų gentis „buvo didžiausia tauta ant žemės“ (1)
Gyvendamas Bulgarijoje (1880–1905), J. Basanavičius iš arti galėjo stebėti graikų tautinio atgimimo idėjos įkvėptą bulgarų kovą dėl nepriklausomybės ir jos patirtį pritaikyti formuojant lietuvių tautos atgimimą. Jis iš arti buvo susipažinęs, kaip pats rašė, ir su graikų atgimimo procesu. Pažymėtina ...
Lietuvių (iš dalies visų baltų) mitologai, istorikai, tam tikru atžvilgiu ir folkloro specialistai iki šiol domisi sielų kopimo į kalną vaizdiniu. Bychov(e)co kronikoje, spėtina, parašytoje arba sudarytoje XVI a. pirmojoje pusėje, jis pateiktas legendos apie lietuvių kilmę iš romėnų kontekste, legen...
Lietuvos nacionalinėje Martyno Mažvydo bibliotekoje parengta paroda, atspindinti aštuonių žymiausių Lietuvos rašytojų įamžinimo kaitą. Parodos eksponatai – nuo delne lengvai telpančių pašto ženklų iki solidžiai atrodančių portretų. Kaip laikų tėkmėje matytas Kristijonas Donelaitis, Simonas Daukantas...
Dar ne taip seniai Kūčių vakaras buvo neįsivaizduojamas be riešutų namuose, kruopščiai rinktų rudenį ir taupiai valgytų Advento laikotarpiu, kad užtektų žiemos šventėms. Riešutas buvo nepamainomas patiekalas ant stalo, vertinga dovana artimiesiems, dažnas eglutės papuošalas ir likimo pranašas. Iš ri...
Pirmojo rinkimų turo rezultatai turės įtakos Lietuvos politinei tapatybei. Dar svarbesnis, šiuo požiūriu, buvo antrasis turas. Bet skirtingų rinkėjų grupių politinė tapatybė skirtinga, o po ketverių metų šiandien matoma pokyčių kryptis gali pasikeisti.
Šią vasarą Lietuvos žiūrovams nereiks vykti į Veroną. Romeo ir Džuljetos meilės istorija – čia pat, Vilniaus universiteto (VU) Didžiajame kieme. Rugpjūčio 2 ir 3 dienomis, 20 valandą vienoje įspūdingiausių senamiesčio erdvių žiūrovai turės galimybę išvysti Oskaro Koršunovo spektaklį – Williamo Shake...
Leidykla „Tyto alba“ išleido Sauliaus Tomo Kondroto trumposios prozos rinktinę „Kolekcionierius“ ir po 13 metų pakartojo daug dėmesio sulaukusią paskutinę Jurgos Ivanauskaitės knygą „Viršvalandžiai“. Tad šia proga kviečia prisiminti 2005 metais vykusį dviejų legendinių Lietuvos rašytojų pokalbį, kur...
1940 m. rudenį Mykolaičiui-Putinui teko važiuoti į Maskvą ir dalyvauti, rengiant vadinamąją meno dekadą. Nurodyta, kad lietuvių kultūrą reprezentuotų tik iki 1917 m. ir po 1940 m. birželio 15 d. sukurti profesionaliojo meno kūriniai. Ši primestinė akcija, kurią surengti planuota 1941 m., neįvyko, ne...
Supporters of Jonas Noreika, a controversial Lithuanian military officer known as Generolas Vetra (General Storm), on Thursday night reinstalled the memorial plaque removed from the facade of the Wroblewski Library of the Lithuanian Academy of Sciences in central Vilnius in July.
Internetiniame respublikos puslapyje dar pernai, 2018 m. lapkričio 6 d., perskaičiusi Ferdinando Kauzono straipsnį „Manto Adomėno nokdaunai lietuvių kalbai“, susimąsčiau, kodėl ne tik jis, bet ir daugelis kitų, net vadinamųjų humanitarų (tarp jų kalbininkų), laisvi būdami, taip greitai pamiršo praei...
Žemaičiui ir aukštaičiui ne taip lengva susikalbėti. Žemaičių kalba labai ryškiai skiriasi nuo bendrinės kalbos ir kitų lietuvių tarmių. Juk pagal kalbą žemaičiai nuo aukštaičių skiriasi daugiau negu rytų slavų rusų, baltarusių, ukrainiečių kalbos, estų ir suomių, šiaurės vokiečių ir olandų kalbos.
Šimtmečius gyveno kaip vyras su žmona. Buvo visko – ir barnių, ir susitaikymų. Tačiau staiga viskas nutrūksta: vienas kito nebepažįsta, nesupranta, abipusė neapykanta virsta kruvinu konfliktu, kurį, paradoksaliai, nutraukia ultimatumas. Taip lietuvių ir lenkų santykius XX a. apibūdino istorikai.
Senųjų Trakų Viešpaties Apreiškimo buvusiame benediktinų vienuolyne, Senųjų Trakų piliavietėje, spalio pabaigoje vyko seminaras „Senųjų Trakų buvusio benediktinų vienuolyno istorija ir materialinis paveldas: europinė tradicija ir vietos kultūra“. Pranešimus skaitė doc. dr. Liudas Jovaiša ir meno ist...
Lietuvos istorijos mokytojų asociacija 2018 m. kovo 8 d. DELFI portale kviečia spręsti testą ir pasitikrinti savo istorijos žinias. Visi šią dieną nuo 10 iki 12 val. portale testą spręsiantys ir užsiregistruosiantys skaitytojai taps jau ketvirtus metus iš eilės organizuojamo nacionalinio konkurso „L...
Seimas, atsižvelgdamas į tai, kad kitais metais spalio 28 d. sukanka 225 metai nuo lietuvių istoriko, literato, kalbininko, švietėjo, tautinio atgimimo žadintojo ir pirmosios Lietuvos istorijos, parašytos lietuviškai, autoriaus Simono Daukanto gimimo, nusprendė 2018-uosius paskelbti Simono Daukanto ...
Itin pamėgto Panemunės pilių maršruto keliauninkus svetingai pasitinka Jurbarkas, išsidėstęs ant Imsrės, Mituvos ir Nemuno upių. Šios vietovės istoriniuose šaltiniuose minimos dar XIII a. Visgi manoma, kad šioje upių santakoje žmonės apsigyveno nuo senų senovės. Patogi gynybinė padėtis lėmė ir Jurba...
Nuo birželio 24 iki 29 d. trunkančiame šviesiausių naktų laikotarpyje, vadinamame kupolinėmis dienomis, Saulei keliaujant pačią dangaus kupolo viršūne ir apgobiant Pasaulį didžiausiu šviesos galių srautu, visa gyvoji gamta suveši, o augalai tampa kupini ypatingų gydomųjų galių.
Kaip draugų neturintis vienišas vaikas, taip ir Lietuvos politinės partijos turi tą saugų kampelį, savotišką zen būseną, kurią pasiekusios gali jaustis saugios ir atsigauti nuo gyvenimo skersvėjų.
Skuodas yra senas viduramžių miestas, įsikūręs kelių kryžkelėje, turtingas savo istorija, tradicijomis, ryškiu žemaitiškumu.